|
ĮŽYMIOS VIETOS
Kauno paminklinė Kristaus Prisikėlimo
bažnyčia
 Lietuvai
atgavus nepriklausomybę 1918 metais, 1922 m. kilo idėja
Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti
bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį.
1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis
komitetas, įregistruoti įstatai. 1928 m. miesto savivaldybė
padovanojo bažnyčios statybai pageidaujamą sklypą. Iš
tais pačiais metais konkursui pateiktų projektų tolesniam
projektavimui pasirinktas inž. Karolio Reisono darbas.
Galutinis bažnyčios projektas buvo parengtas 1932 m.
1933 m. projektas patvirtintas ir gautas leidimas statyti.
Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali,
lakoniška, stačiakampio plano 69x26 m su balkonu vargonams
ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais
bokštais - mažuoju virš centrinio altoriaus ir didžiuoju
ties pagrindiniu įėjimu. Didžiojo bokšto aukštis - 70
m, jo viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengta šv. Kazimiero
koplyčia. Pagrindinio korpuso aukštis - 26 m., stogo
terasos išmatavimai: 45x13 m. Šventovė turėjo talpinti
apie 5000 maldininkų (sėdimų vietų - 700), ant stogo
terasos - 2000. Čia šalutinėse baliustradose buvo numatyta
įrengti "Kryžiaus kelius".
1934 m. buvo pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno
atvežtas kertinis akmuo. Bažnyčia buvo statoma daugiausia
už suaukotas lėšas. Iki 1940 m. išleista apie 1 mln.
Lt (iš vyriausybės gauta 145 tūkst. Lt). 1940 m. pavasarį
jau buvo baigti pagrindiniai statybos darbai: ištinkuotas
vidus, sudėti ąžuoliniai langų rėmai, paruošta mediena
durims.
 Darbus
nutraukė sovietinė okupacija. Pastatas buvo konfiskuotas,
po karo čia buvo įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta
"Banga"). Pritaikant pastatą gamybos reikmėms, pastatas
buvo rekonstruotas (šoninėse navose įrengti trys, centrinėje
navoje penki aukštai, nuversti kryžiai, nugriauta terasos
koplyčia).
1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, visuomenė ėmė
reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. 1989 m.
įregistruoti Šventovės atstatymo tarybos įstatai. 1990
m. tuometinės LTSR Aukščiausiosios Tarybos gamykla "Banga"
įpareigota grąžinti statinį Atstatymo komitetui. "Banga"
įsipareigojo perduoti bažnyčios pastatą komitetui iki
1993 m. tokios būklės, kokios jis buvo perimant jį gamybos
reikmėms. Tačiau, gamyklai bankrutavus, susitarimas
nebuvo vykdomas, vangiai vyko technologinių įrengimų
iškėlimas. Tai labai trukdė atstatymo darbams. 50 metų
netinkamai eksploatuotas ir ne pagal paskirtį naudotas
bažnyčios statinys Atstatymo komitetui perduotas labai
blogos būklės.
 Atstatant
projekte padaryta kai kurių pakeitimų. Dėl liturginių
apeigų reformos atsisakyta altorių šoninėse navose,
centrinio altoriaus mensa patraukta arčiau - tarp pirmųjų
ir antrųjų kolonų. Kad šventovė tiktų ir kultūriniams
renginiams, Švč. Sakramento koplyčia suprojektuota šalia
zakristijos. Šalia šoninio įėjimo suprojektuotas pandusas
ir liftas įvažiuoti ir pasikelti invalidų vežimėliais.
Atstatymo darbams labai trūko lėšų. Iš visuomenės suaukotų
pinigų 1993-1997 m. buvo vykdomi tik būtiniausi darbai,
kuriais norėta apsaugoti pastatą nuo tolesnio irimo.
Atstatymo darbai pagyvėjo 1997 metais, gavus vyriausybės
finansinę paramą. Šiuo metu jie vėl yra labai sulėtėję.
Šventovės atstatymui užbaigti reikia apie 8 mln. Lt.
Kristaus Prisikėlimo parapijos (Kaune) svetainė
kaunas.lcn.lt/parapijos/prisikelimas.
|
