|
ĮŽYMIOS VIETOS
 Šiluva
Jono Pauliaus
II namai >>
Šiluva (english) >>
Šiluvos miestelis jau nuo nuo XVI a. garsėjo stebuklingu
paveikslu ir Švč. M. Marijos gimimo (rugsėjo 8 d.) -
Šilinės atlaidais. Čia, kiek žinoma, anksčiausiai Europoje
apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Šiline vadinama
Švč. M. Marijos gimimo diena - rugsėjo 8oji. Atlaidai,
prasidedantys nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio, trunka
visą savaitę. Jau nuo XVII amžiaus į Šiluvos atlaidus
eina procesijos.
 Šiluva
ėmė garsėti, kai XV amžiuje vietos dvarininkas Petras
Gedgaudas pastatė Šiluvos bažnyčią ir dovanojo jai Švč.
M. Marijos paveikslą. XVI a. viduryje Šiluvos apylinkėse
įsigalėjo kalvinizmas. Tačiau, kol stovėjo senoji katalikų
bažnyčia, į Šiluvos atlaidus plaukdavo maldininkai.
Tai kėlė pastorių nepasitenkinimą. Katalikų bažnyčia
buvo sugriauta. Nuo 1591 m. miestas priklausė kalvinams,
ir tiktai 1622 m. katalikai senosios bažnyčios vietoje
pastatė nedidelę medinę bažnytėlę. Nuo 1629 m. imta
viešai rodyti Švč. M. Marijos paveikslą. 1760-1775 m.
buvo pastatyta nauja katalikų bažnyčia - dabartinė Švč.
M. Marijos gimimo mažoji bazilika. Carinės Rusijos valdžia
norėjo miestelio aikštėje priešais bažnyčią statyti
cerkvę, bet klebonas nupirko visą aikštę ir ten pastatė
iš Sankt Peterburgo atvežtą Švč. M. Marijos statulą.
Sovietmečiu valdžia visaip trukdė maldininkams dalyvauti
atlaiduose: milicininkai kabinėdavosi prie vairuotojų,
užtverdavo net šunkelius. Tačiau tai nesustabdydavo
maldininkų. Miestelio aikštėje vietoj Marijos statulos
buvo pastatytas sovietų paminklas.
 1991
m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius
ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą
Švč. M. Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas. 1993
m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius
II. Šiandien ilgiau negu savaitę trunkantys Šilinės
atlaidai yra vienas svarbiausių religinių Lietuvos gyvenimo
įvykių.
Švč. Mergelės
Marijos apsireiškimas
Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608
ar 1612 metais. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą
bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens
mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią.
Vienas iš jų nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą. Šis
pasikvietė mokytoją ir, prisiartinęs prie akmens, paklausė
verkiančios mergelės: "Mergaite, ko verki?" Ji atsakė:
"Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas
mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama". Tai tarusi,
ji pranyko. Abu kalvinai palaikė šį regėjimą piktosios
dvasios darbu. Tačiau garsas apie tai greitai pasklido.
Vienas senas ūkininkas, nuo senatvės beveik apakęs,
prisiminė, kad toje vietoje, kur pasirodė mergelė su
vaikeliu, stovėjusi katalikų bažnyčia. Jis liepė nuvesti
jį į dirvą, kuri tais metais buvo apsėta rugiais. Senukas
tikino, nors ir aklas, bet apčiuopomis parodysiąs tą
vietą. Vos atvestas jis staiga atgavo regėjimą ir parodė,
kur buvo užkastas senosios bažnyčios lobis. Atkasus
rasta skrynia su senosios bažnyčios dokumentais ir Marijos
paveikslu.
 Šiluvos
Švč. M. Marijos paveikslas
Stebuklingasis Šiluvos Dievo Motinos paveikslas panašus
į vadinamąjį šv. Luko paveikslą, kurį 1453 m. sunaikino
turkai. Paveikslo plotis - 1,38 m., aukštis - 2,28 m.
Pasakojama, kad jį 1457 m. iš Romos parsivežęs dvarininkas
Petras Gedgaudas. Apie XVI a. vidurį paskutinis katalikų
bažnyčios klebonas esą užkasęs paveikslą drauge su Šiluvos
bažnyčios dokumentais geležinėje skrynioje, slėpdamas
nuo įsigalėjusių kalvinų. Vėl pagerbti paveikslą maldininkai
galėjo po 1622 metų, atstačius katalikų bažnyčią. 1674
m. iš daugybės susirinkusių votų Karaliaučiaus auksakalys
L. Hoffmanas nukaldino Marijai auksuoto sidabro drabužį.
1786 metais, popiežiui Pijui VI leidus, paveikslas buvo
vainikuotas. Paprastomis dienomis stebuklingasis paveikslas
uždengiamas kitu, vaizduojančiu Švč. M. Marijos apsireiškimą.
Šį paveikslą 1920 m. nutapė dailininkas J. Rutkowskis
iš Čenstochovos.
 Bažnyčia
ir koplyčia
Šiandienė Šiluvos bažnyčia - Švč. M. Marijos gimimo
bazilika yra ketvirtoji iš eilės, statyta 1760-1775
metais. Mažosios bazilikos garbės titulą Šiluvos bažnyčiai
1976 m. suteikė popiežius Paulius VI. Šoninėje bažnyčios
koplyčioje saugoma geležinė skrynia, kurioje po Marijos
apsireiškimo buvo rasti dokumentai ir stebuklingasis
paveikslas, dabar kabantis didžiajame altoriuje.
Apsireiškimo koplyčią suprojektavo architektas Antanas
Vivulskis, sukūręs ir Vilniaus Trijų Kryžių monumentą.
Tai įspūdingiausias Šiluvos statinys, panašus į baltą
obeliską. Jo pamatai pakloti 1912 metais, minint 300ąsias
apsireiškimo metines. Pamatus pašventino prelatas Maironis.
Statyba baigta 1924aisiais, nors architekto projektas
galutinai įgyvendintas tiktai 1999 metais, kai koplyčios
prieigas papuošė užbaigta antroji iš dviejų akmeninių
angelų skulptūra. Koplyčios viduje į altoriaus pamatus
įmontuotas legendinis akmuo, ant kurio apsireiškė Švenčiausioji
Mergelė Marija.
|
