| ARCHYVASArkivyskupo dekretai 
                          ir raštai | Arkivyskupo 
                          tekstai | Tarnybų 
                          dokumentai | Pastoracinė 
                          medžiaga | Informacinė 
                          medžiaga | Kauno 
                          arkivyskupijos naujienos
  
                         
                        Arkivyskupo 
                        tekstai
                         
 Gailestingumo MotinaPamokslas pasakytas švenčiant Marijos dieną Šiluvoje 2009 m. lapkričio 13-ąją
 Šią savaitę Lietuvos žmonės  keliauja aplankyti Aušros Vartų, kur nuo seno yra malonėmis garsus Švč.  Mergelės Marijos paveikslas. Aušros Vartų Marija tituluojama Gailestingumo  Motina.  Gailestingumo Motina  Dievo  gailestingumo nešėja. Apaštalas Paulius Laiške galatams rašo: Atėjus laiko  pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, <...> kad mes  įgytume įvaikystę (Gal 4, 45). Apaštalas teigia, kad per Jėzų Kristų jau esame  nebe vergai, bet įvaikiai ir amžinojo gyvenimo paveldėtojai. Europos gyventojai didele Dievo  dovana laiko prieš dvidešimt metų be karo sugriuvusią Berlyno sieną, ilgą laiką  buvusią matomu ženklu, jog milijonai žmonių yra pavergti. Tačiau pačią  didžiausią vergovę atneša ne iškilusios Berlyno sienos, bet per nuodėmę  nutrauktas ryšys su Dievu. Kiek žmogus tolsta nuo Dievo, tiek nusiveja sau dvasinės  nelaisvės pančius. Kryžius  Dievo gailestingumo  ženklas. Iš pervertų Jėzaus žaizdų ištekėjusi Dievo gailestingumo versmė  leidžia mums atkurti santykius su Dievu ir jį vadinti Tėvu. Švč. M. Marija yra  glaudžiausioje vienybėje su Sūnaus kryžiumi. Evangelija pasakoja apie  Jėzaus motiną Mariją, ištikimai stovėjusią prie  nukryžiuoto Sūnaus kryžiaus. Mirštantis Jėzus tarė mokiniui Jonui: Štai tavo  motina! Nuo tada Marija tapo ne tik mūsų visų Motina, bet ir Dievo  gailestingumo nešėja. Popiežius Jonas Paulius II rašė:  Marija yra drauge toji, kuri ypatingai ir išskirtinai  kaip niekas kitas  patyrė  gailestingumą, o drauge kilniausiu būdu jį užtarnavo savo širdies auka ir todėl  galėjo dalyvauti Dievo gailestingumą atskleidžiant. Ta auka glaudžiai susieta  su jos Sūnaus kryžiumi, po kuriuo ji stovėjo Kalvarijoje. Niekas taip artimai, kaip Nukryžiuotojo  Motina, nepatyrė kryžiaus slėpinio  to sukrečiančio įvykio, kai transcendentinis  Dievo teisingumas susitiko su meile. <...> Marijai geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys.  Ji žino, kiek tai kainavo, kokia didelė ta kaina (enciklika Dives in misericordia, 9 ). Lietuva kelis kartus patyrė  išskirtinius Dievo gailestingumo ženklus. Pirmąkart  prieš tūkstantį metų, kai  šv. Brunonas nešė Lietuvai žinią apie pasaulio Gelbėtoją Jėzų Kristų. Deja,  anuomet lietuviai Dievo gailestingumo nesugebėjo priimti. Antrą kartą jį  patyrėme 1608 m.  Šiluvoje, kai apsireiškusi Dievo Sūnaus Motina Marija pakvietė neužmiršti jos  Sūnaus. Šiuo apsireiškimu Lietuvos žmonės buvo pakviesti susigrąžinti meilės  santykį su Jėzumi. Mūsų laikais Jėzus, apsireiškęs seseriai Faustinai Vilniuje,  paragino pasitikėti Jo meile. Šis paraginimas plačiai pasklido pasaulyje. Dievo gailestingumo ypač esame  reikalingi šiandien, kai aplink tvyro nerimas, visuomeninis sąmyšis, moralinė  degradacija ir neviltis. Ekonominiai sunkumai yra tik ryškiai matoma viršūnė  tikrųjų bėdų, kurias prisišaukia kiekvienas žmogus, pradėdamas savo gyvenimą  tvarkyti ne pagal Evangeliją, bet pagal pasaulio taisykles. Šiandienio gyvenimo  skaudžiausių vaisių šaknys yra grynai moralinės. Nuodėmės kultūra sunokina  labai rūgščius vaisius. Valstybių vadovai ieško sprendimų,  kaip išlipti iš ekonominės krizės duobės, į kurią yra patekusios jų šalys.  Tikėkimės, kad per eilę metų jie sureguliuos ekonominį gyvenimą. Tačiau  visiškai prisikelti reikės kiekvieno mūsų pastangų. Todėl pabandykime pajusti  asmeninę pareigą patiems vaduotis iš nuodėmės kultūros ir padėti prisikelti kitiems. Šiandien visas pasaulis yra  reikalingas Dievo gailestingumo. Jo esame reikalingi mes visi, todėl visiems  verta įsidėmėti, kad  Gailestingumo  Motina yra tiesiausias kelias į Dievo gailestingumą.  
                          
                          Kauno arkivyskupas metropolitas
  
                         << atgal 
                          į sąrašą
						
 |