ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo dekretai

DEKRETAS
Dėl silpną ryšį su parapijomis turinčių tikinčiųjų sielovados

Kunigai, atlikdami savo pareigas, labai dažnai susiduria su tokiais tikinčiaisiais, kurie beveik nieko nežino apie savo tikėjimą, priklausomybę parapijai ir tik prašo greičiau ir gražiau suteikti vieną ar kitą patarnavimą - pakrikštyti, sutuokti, palaidoti ir t.t. Tie žmonės mano, kad kunigas privalo patarnauti taip, kaip jie prašo ar net reikalauja. Todėl dažnai kyla kon-fliktai, kurie nepasitarnauja nei nuo Bažnyčios nutolusiems tikintiesiems, nei pačiai Bažny-čiai.

Turime laikytis bendros taisyklės: patarnavimų prašančius žmones, ypač stokojančius religinio sąmoningumo, reikia laimėti Bažnyčiai, bet ne nuo jos nutolinti. Tačiau net geriausių tikslų negalima siekti bet kokia kaina, pataikaujant žmonėms ir paliekant juos dvasinėje tam-soje. Visuomet išlieka pareiga katechizuoti besikreipiančius žmones ir sakramentus teikti tik jiems pasirengusiems asmenims. Kunigas, kuris nors ir gražiausiai patarnautų tikintiesiems, tačiau apleistų katechezę, rizikuotų atsistoti greta mūsų dienų astrologų ar būrėjų iš kavos tirščių ir atsakytų už tai, kad laisvoje Lietuvoje užaugs krikščioniškojo tikėjimo nepažįstanti karta.

Siekdamas padėti kunigams ir silpną ryšį su Bažnyčia turintiems tikintiesiems geriau suprasti vieni kitus, kad vaisingiau būtų pasinaudojama Bažnyčioje esančiais dvasiniais tur-tais, pateikiu visiems arkivyskupijos kunigams privalomas nuorodas, kurios, esu įsitikinęs, pasitarnaus tiek tikinčiųjų, tiek visos Bažnyčios labui. Mūsų pareiga padaryti visa, kas nuo mūsų priklauso, kad besikreipiančius žmones laimėtume Bažnyčiai, o priimami sakramentai neštų kiek įmanoma daugiau vaisių.

Bažnyčiai visuomet kenkia per didelis kunigų medžiaginis suinteresuotumas, ku-rio vedami, jie nesutinka leisti tikintiesiems priimti sakramentus kitose bažnyčiose. Besikreipiančių tikinčiųjų netaktiškumas ar nepagrįsti reikalavimai neduoda teisės kunigui nepagarbiai elgtis su patarnavimų prašančiais žmonėmis.

Jokie sielovadiniai motyvai nepateisina Krikšto ar Santuokos sakramento teikimo ne bažnyčiose, o egzotinėse vietose, kaip antai pilyse, pajūryje, kalnuose ir pan. Namie krikštyti leidžiama tik esant labai svarbiam reikalui.

Kunigai neturi teikti sakramentų savo ar kitų parapijų tikintiesiems, kurie jų priėmimui nėra pasirengę, tačiau tenedaro kliūčių jiems kreiptis į kitą bažnyčią, kurioje jie žada tinkamai pasirengę priimti norimus sakramentus.

Už tikinčiųjų parengimą sakramentams yra atsakingas juos teikiantis kunigas. Siekiant besikreipiančius tikinčiuosius laimėti savo parapijai, reikia imtis ne prievartos, pavyzdžiui, neišduodant krikšto ar laisvo stovio pažymų, bet visiems tikintiesiems patarnauti taip, kad jiems kuo mažiausiai kiltų noras ieškoti patarnavimų kitose bažnyčiose.

Siekiant išvengti medžiaginio suinteresuotumo, kunigai, priimdami auką už sakramentų teikimą svetimų parapijų tikintiesiems, sau tepasilieka tik pusę aukos, o likusią aukos dalį teskiria parapijos katecheto atlyginimui arba Katechezės mokyklos išlaikymui. Pastaruoju atveju pinigai perduodami per Paramos kasą. Jeigu parapijoje per metus būna tik 1-3 panašūs patarnavimai, šis reikalavimas netaikomas.

Tikinčiųjų rimtas parengimas - tai ne katekizmo įteikimas ir pasiūlymas jį pasiskaityti, bet parapijoje organizuojama rimta katechezė.

Parapijose ir rektoratuose, kur įvairių parapijų tikintieji dažnai prašo patarnavimų, privaloma turėti parapijos katechetą, kuris vykdo vyskupo patvirtintą katechezės programą. Šiam katechetui išlaikyti naudojamos taip pat ir už patarnavimus gaunamos aukos.

Teikti Krikštą, Sutvirtinimo ir Santuokos sakramentus gerai neparengtiems ti-kintiesiems yra sielovadinis nusikaltimas. Panašiai nusikalsta kunigai, kurie krikštija suaugusius žmones, neišėjusius katechumenato programos. Jei dėl Santuokos sakramento kreipiasi dar nekrikštytas žmogus, vien tai, kad reikia priimti Santuokos sakramentą, neatleidžia nuo pareigos jį rimtai parengti Krikštui, todėl neįmanoma apsiriboti paviršutinišku supažindinimu su tikėjimo tiesomis.

Klebonai metų pabaigoje bus prašomi pateikti ataskaitą, kiek buvo patarnauta svetimų parapijų tikintiesiems ir kaip vykdyta katechezė.

Dekanams pavedama kontroliuoti suaugusiųjų ir vaikų katechezės vykdymą ir šių taisyklių laikymąsi parapijose bei rektoratuose, ypač ten, kur dėl įvairių patarnavimų kreipiasi daug tikinčiųjų.

Nesilaikantieji šių taisyklių kunigai bus vertinami kaip nepasirengę atlikti atsakingas bažnytines pareigas.

Nuo šių taisyklių paskelbimo datos netenka galios šiais klausimais anksčiau išleistos arkivyskupo sielovadinės nuorodos.

Kaunas, 2005 metų spalio 12 diena, Nr. 299

† Sigitas TAMKEVIČIUS SJ
Kauno arkivyskupas metropolitas

Mons. Adolfas GRUŠAS
Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris