 |
ATSAKYMAI
Klausimas:
|
| As puikiausiai suprantu, kad kunigai irgi zmones, bet jie turi stengtis buti pavyzdziu musu bendruomenei, bet musu parapijoj anaiptol taip nera. Yra tik smerkimas kitu zmoniu, tikejimas ivairiais "pletkais", nei klausimas kito, savu nuotaiku rodymas. Argi tai turetu matyti musu vaikai? Tai pastebiu ne vien as, bet ir kiti bendruomenes nariai. Kaip reiktu to vengti? |
|
Atsakymas:
|
Kai kalbama apie abstrakčią "bendruomenę" ir parapiją, bet
nesukonkretinama, kur tai iš tiesų vyksta, sunku pasiūlyti kokį nors
receptą. Praktiškai vyskupas visuomet rūpinasi savo kunigų elgesiu, ne
kartą daug padeda jo pokalbiai su kunigais, po kurių pagerėja kunigo
santykiai su žmonėmis. Kaip pastebite, kunigas irgi yra žmogus, kuris
gali klysti, bet sugeba ir pasitaisyti, kreipti savo žingsniu į gėrį.
Bet kuriuo atveju pats geriausias patarimas būtų atvirumas ir noras
išgirsti vieniems kitus.
|
|
» Atgal į sąrašą
» Užduokite savo klausimą
|
|
