 |
ATSAKYMAI
Klausimas:
|
|
Negaliu pasigirti, kad esu uoli katalikė, tačiau kasdien mintimis, o kartais ir garsiai kalbuosi su Aukščiausiuoju. Kadangi puikiai žinau, ką darau gyvenime negerai, kokios yra mano nuodėmės, aš tiesiogiai Jam jas išpažįstu ir prašau atleidimo.
Gal man taip tik atrodo, bet iš kai kurių įvykių ar aplinkybių pati sau darau išvadą, kda Jis už vieną ar kitą prasižengimą man atleidžia.Nors tai pajuntu toli gražu ne iš karto.
Mano klausimas yra toks:Ar malda, savo suvokiamu bendravimu su Aukščiausiuoju, savo nuodėmių, be jokių išimčių, Jam išpažinimu aš galiu gauti atleidimą?Ar man būtina dėl to eiti išpažinties pas kunigą?
Taip elgiuosi todėl, kad nelabai pasitikiu kunigais.Labai daug esu girdėjus net ir iš bažnyčios tarnų, kaip vėliau jie aptarinėja išpažinties metu pasakytus dalykus ir iš to šaiposi.
Nuoširdžiai dėkoju už atsakymą. |
|
Atsakymas:
|
Kristus nuodėmių atleidimo teisę paliko savo mokiniams. Jis sakė: "Kam nuodėmes atleisite, bus atleista, kam sulaikysite, bus sulaikyta". Todėl Katalikų Bažnyčioje duodamas išrišimas tik po to, kai išpažįstamos nuodėmės.
Jeigu kažkoks kunigas būtų pasišaipęs iš girdėtų nuodėmių, tai neatleistų nuo nuodėmių išpažinimo pareigos. Išpažinties paslapties saugojimas Katalikų Bažnyčioje yra sankcionuotas didžiausiomis bausmėmis, todėl nereikia baimintis, kad toji paslaptis bus pažeista. Be to, jūs turite teisę pasirinkti nuodėmklausį, kuriuo pasitikėtumėte. O jei negalite pasitikėti jokiu kunigu, tuomet ieškokite priežasties savo tikėjime, kuris, tikriausiai, turi spragų.
Jūsų samprotavimas apie tai, jog pajuntate, kada Dievas tiesiogiai atleidžia jums nuodėmes, neturi jokio teologinio pagrindo. Tarp kita ko, per išpažintį ne kunigas atleidžia nuodėmes, bet pats Dievas. Kunigas yra tik įrankis.
|
|
» Atgal į sąrašą
» Užduokite savo klausimą
|
|
