NAUJIENOS

PASKUTINĖS VAKARIENĖS MIŠIOS arkikatedroje (2010.03.01)

Balandžio 1 d., Didžiojo ketvirtadienio vakare, Paskutinės vakarienės Mišių liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius gausiai dalyvavusius tikinčiuosius kvietė dėkoti už Eucharistijos dovaną – ja Jėzus visiems laikams liko su žmonėmis.

„Pradedame Velykų Tridienio tikėjimo kelionę. Kasmet švęsdami šią šventę neturime prie jos priprasti ir, blogiausia, su ja apsiprasti. Velykos, Kristaus prisikėlimo šventė, yra pats svarbiausias įvykis visai mūsų egzistencijai, giliausiai mus paliečiantis Dievo slėpinys“, – sakė arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, pradėdamas pamokslą ir pabrėždamas, jog Dievas žmogų turi prikelti dabar, kad jį prikeltų ir laikų pabaigoje. Pamoksle aptarta, ką reiškė švęsti Velykas izraelitams, ką tai reiškė Jėzui Kristui ir ką tai reiškia krikščionims. Išrinktajai tautai tai buvęs perėjimas iš vergijos į laisvę Pažadėtoje žemėje, Jėzui Kristui – per Paskutinę vakarienę palikimas savęs visiems laikams, o paskui perėjimas pas Tėvą prieš tai prisiėmus visų žmonių nuodėmes, nusileidus į pačias žmonijos blogio, nuodėmės, kančios gelmes. Krikščioniui Velykos, pasak ganytojo, reiškia atsivertimą – šuolį nuo „aš“ į Dievą, nuo „man“ į kitiems. Pamoksle raginta giliai išgyventi Jėzaus kančios ir Prisikėlimo slėpinį, atsivertimą, perėjimą į laisvę ir džiaugsmą iš nuodėmės vergijos atveriant širdis Velykoms, kurios šiemet švenčiamos brangios mūsų Tėvynės laisvės metais.

Paskutinės vakarienės Mišios baigėsi iškilminga procesija, kurioje Švč. Sakramentas buvo perneštas į arkikatedros bazilikos Švč. Sakramento koplyčią. Pamaldų dalyviai neskubėjo skirstytis namo tylioje maldoje ir visiškoje tyloje likusioje šventovėje, nutilus vargonams iki Velykų vigilijos, likdami dėkoti Dievui už jo artumo dovaną – Eucharistijos sakramentą, pabūti tyloje adoruojant Eucharistinį Jėzų.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba, tel. (37) 409025 (37) 409025 , el. p. info@kn.lcn.lt

« atgal