į pirmą puslapį
  archyvas    
 
 
meniu

NAUJIENOS

„LKB kronikos” 35-erių metų paminėjimas Kaune (2007.03.23)

Kovo 23 d. istorinėje LR Prezidentūroje Kaune paminėta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” 35-erių metų sukaktis. Nuo I972-ųjų sovietų rėžimo laikais septyniolika metų pogrindžio sąlygomis ėjusios „Kronikos” paminėjimo vakare dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas Jonas Boruta, kiti „Kronikos“ leidėjai, redaktoriai, platintojai bei miesto visuomenė. Paminėjimo šventę pradėjusi Prezidentūros vadovė Birutė Garbaravičienė pasidžiaugė, kad istorinėje vietoje minima labai svarbi Lietuvos istorijai dalis, o ją liudija gyvi šios istorijos kūrėjai.

Vakarą vedė arkiv. S. Tamkevičius, pirmasis „Kronikos“ redaktorius bei jos leidimo pagrindinis koordinatorius iki suėmimo 1983 metais. Ganytojas pristatė paminėjimo vakare dalyvavusius bendražygius, kurie su pasišventimu bendradarbiavo kuriant bei platinant „Kroniką”, ypač paminėjo Vladą Lapienį, ses. Onutę Vitkauskaitę SF, ses. Genutę Navickaitę SF, mons. Alfonsą Svarinską, ilgiau ar trumpiau už tai kalėjusius sovietų kalėjimuose.

Apie „Kronikos” įkūrimo aplinkybes bei tikslus, leidimo istoriją remdamasis vaizdo medžiaga papasakojo arkiv. S. Tamkevičius. „Kroniką” leisti buvo sumanyta siekiant pristabdyti tikėjimo varžymą Lietuvoje, kelti į viešumą tikinčiųjų persekiojimo faktus, taip pat perduoti šias žinias į Vakarus ir informuoti pasaulį apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje. Arkivyskupas parodė ir pakomentavo „Kronikos” leidimo istoriją atspindinčių nuotraukų, sovietinių dokumentų kopijų, bylojančių, kokia pavojinga buvo ši veikla, pareikalavusi iš leidėjų ir talkininkų drąsos bei pasišventimo. „Kronikos” leidimą, pareikalavusį ir aukų, arkiv. S. Tamkevičius pavadino „tikru Dievo stebuklu”: jos leidėjai bei platintojai nebuvo išėję jokių konspiracijos mokslų, rėmėsi vien intuicija ir Viešpaties pagalba, naudojosi paprastomis, neretai savo rankomis perdarytomis techninėmis priemonėmis, tačiau be pertrūkio septyniolika metų ėjusios „Kronikos” sovietų saugumas nepajėgė sunaikinti.

Vysk. J. Boruta, „Kronikos” redaktorius po tuomet kunigo S. Tamkevičiaus suėmimo, papasakojo, kaip būdamas pogrindžio dvasininkas važinėdavo po įvairias Lietuvos vietas ir rinko medžiagą, platino, palaikė „Kronikos“ rengimo darbą. Ganytojas apgailestavo, jog anksčiau buvo kovojama prieš savo tikėjimo persekiojimą, tačiau šiandien, laisvės sąlygomis, žmonės nesirūpina jį saugoti bei praktikuoti, pastebėjo, jog „Kronikos” bendradarbių bei talkininkų idealizmo, pasiaukojimo labai trūksta mūsų laikų žmonėms.

Ambasadorė Gintė Damušytė, aktyviai dalyvavusi skleidžiant „Kronikos” žinią pasaulyje, jos leidėjų darbą prilygino Dovydo kovai su Galijotu; nepaisant to, šis leidinys buvo ir yra labai vertinamas užsienyje. Lietuvių katalikų religinė šalpa, vėliau Lietuvių informacijos centras Niujorke pasišventusių šiam reikalui žmonių dėka rėmė „Kronikos” leidimą, skelbė jos naujienas pasauliui įvairioms tarptautinėms organizacijoms, naujienų agentūroms išsiuntinėdama išverstą medžiagą. „Kronika” buvo laikoma patikimu informacijos šaltiniu apie Sovietų Sąjungos imperiją, jos pateiktais faktais rėmėsi Helsinkio konferencija, skelbiamos žinios apie žmogaus teisių pažeidinėjimus patekdavo į įtakingus dienraščius. Pasak G. Damušytės, į kelias pasaulio kalbas verčiama „Kronikos” medžiaga iš Lietuvos pasiekdavo laisvąjį pasaulį mikrofilmuose, slapta persiunčiamuose į JAV. Ambasadorė sakė, jog „Kronika” kadaise vienijo lietuvius užsienyje; jai, kaip skaudžiai tautos istorijos daliai, per mažai dėmesio kiriama  nūdienėje Lietuvoje.

Apie bendradarbiavimą „Kronikoje” liudijo Vladas Lapienis, vienuolika savo gyvenimo metų už tai praleidęs kalėjimuose. Garbingo šimto vienerių metų amžiaus sulaukęs, tačiau dar labai šviesios atminties V. Lapienis prisiminė sovietų saugumo persekiojimą, tardymus ir apie savo veiklą „Kronikoje” sakė: „Atrodė, ne aš pats viską sugalvodavau, o Viešpats, ir aš juo sekiau”. Viešpaties globą, jo laiminimą pabrėžė ir vėliau prisiminimais pasidalijusi ses. Bernadeta Mališkaitė SJE, papasakojusi apie ypač pavojingomis sąlygomis vis dėlto išėjusį eilinį  „Kronikos" numerį po kun. S. Tamkevičiaus suėmimo. Ses. G. Navickaitė bendradarbiavimą „Kronikoje”  prisiminė kaip įtemptą, tačiau šviesų savo jaunystės išgyvenimų metą, dėkingai minėjo bendradarbių paramą jai būnant kalėjime, o ses. Elena Šuliauskaitė SJE papasakojo apie kuklų namelį Simne, kur drąsiosios jo šeimininkės buvo suteikusios „Kronikos” redakcijai vietą. Mons. A. Svarinskas pabrėžė, jog „Kronika” visada skelbdavo nukentėjusių nuo sovietų persekiojimų žmonių pavardes, jos žinias perduodavęs Vatikano radijas drąsino Lietuvos žmones ir pristabdydavo sovietų saugumo veiksmus. Kun. Roberto Grigo paliudijimu, „Kronika” brandino prie jos leidimo prisidėjusius žmones, ir jie, ne nusilenkę, bet pasipriešinę priespaudai, yra didžiausia Dievo dovana kovoje už visos Lietuvos laisvę.

Užbaigdamas vakarą arkiv. S. Tamkevičius pabrėžė, jog drąsūs žmonės, pasitikintys Dievo pagalba, buvo „Kronikos” jėga. Pasak ganytojo, būtent pilietiškumo ir sąmoningumo reikia šiandienos Lietuvos visuomenei, kuri patiria savo laiko iššūkius ir iš Rytų, ir iš Vakarų, todėl turėtų tvirčiau ginti krikščioniškas vertybes.

Po nuoširdžių pasidalijimų apie „Kronikos” leidimo metus vakaro dalyviai galėjo apžiūrėti šia proga prezidentūroje surengtą autentiškų leidinio istoriją bylojančių eksponatų parodėlę, taip pat apžiūrėti prezidentūrą.

Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba, tel. (37) 409025, el. paštas info@kn.lcn.lt

« atgal

 

 

© Kauno arkivyskupijos kurija
Atnaujinta 2002 05 10

© Katalikų interneto tarnyba, kit@lcn.lt
Rašykite: info@kn.lcn.lt