NAUJIENOS

Naujoje knygoje „Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune“ paminėtas ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios indėlis (2007.10.18)

Spalio 10, 16 bei 18 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vykusių renginių cikle „Pasipriešinimo ženklai sovietmečio Kaune“ prisimintas ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios indėlis. Baigiamajame ciklo renginyje spalio 18 d. pristatyta minėtos bibliotekos parengta knyga „Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune“.

Pasak sudarytojos Rimantės Tamoliūnienės, visi knygos respondentai noriai ir nuoširdžiai dalijosi prisiminimais, tačiau buvę sunku rinkti iliustracijas. Pavyzdžiui, tam, kad dokumentu iliustruotų, kokia bausme buvo nuteistas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, reikėję gauti saugumo leidimą peržiūrėti jo bylą ypatingajame archyve. Net 28 arkivyskupui užvestos bylos liudijo, kad šį asmenį sekė, apie jį informuodavo apie 100 agentų. Knygos „Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune“ respondentai taip pat yra kunigas Robertas Grigas, seserys vienuolės Danutė Jonė Sakalauskaitė, Julija Kuodytė SJE.

Renginyje dalyvavęs arkiv. S. Tamkevičius teigė nuo jaunystės suaugęs su šiuo miestu. „Esu dėkingas Apvaizdai, kad mane supažindino su Kaunu“, – sakė arkivyskupas ir padėkojo už labai šaunų, jo žodžiais, leidinį. Arkiv. S. Tamkevičius priminė kai kuriuos knygoje minimus epizodus leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, pavyzdžiui, kaip šį pogrindinį leidinį slėpė automobilio rato mechanizme, numatydamas, ką sakys, jei bus sučiuptas: „Mašina stovėjo Kaune. Ką gali žinoti, kas įkišo?“ Panašus atsakymas saugumiečių laukė ses. J. Kuodytės namelyje: jo prieangyje po kilimėliu buvo slepiama „LKB kronikos“ medžiaga. Kaip atrodė tas namelis, prieangis bei kilimėlis, taip pat rašomoji mašinėlė, kuria buvo spausdinama „Kronika“, galima pamatyti naujojoje knygoje. Ses. D. J. Sakalauskaitė ją spausdino daugiabučiame name, virtuvės spintoje, išklotoje antklodėmis, kad kaimynai negirdėtų mašinėlės tarškėjimo.

Arkiv. S. Tamkevičius renginyje pabrėžė, kad pirmieji „LKB kronikos“ numeriai parašyti, spausdinti, dauginti Kaune; jame, deja, patirtas ir pirmasis smūgis: vieną naktį įvairiose vietose atlikta 50 kratų, paimta daug slapta leistų  maldaknygių, kitų pogrindinių spaudinių, tačiau „Kronika“ neaptikta. „Manau, mus globojo Apvaizda, ne kitaip“, – knygoje „Laisvės proveržiai sovietiniame Kaune“ teigia arkivyskupas. Jo žodžiais, saugumo pastangos jį anuomet užverbuoti bei kitaip auklėti davė gerų rezultatų: „Tapau antisovietiniu kunigu.“

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikianti paroda apie sovietmečiu leistą pogrindinę literatūrą atspindi ir „LKB kronikos“ leidimo istoriją, rodo tuomet slapta leistus ir platintus religinius paveikslėlius, pasakoja apie spaustuvę „ab“, kitą pogrindinę religinę leidybą.

Ciklas „Pasipriešinimo ženklai sovietmečio Kaune“  – ketvirtoji bibliotekos vykdomo tęstinio projekto „Kauno savastis tūkstantmečio kontekste“ dalis. Rodytų lietuviškų filmų, moksleivių meninių konkursų, parodų, pranešimų, knygos pristatymo pagrindinė tema buvo laisvė, pasipriešinimas sovietiniam režimui įvairia veikla tuometiniame Kaune. Mieste buvo leidžiama pogrindinė spauda, statomi drąsūs spektakliai, laimimos sportinės dvikovos su rusų sportininkais, renkamasi alternatyvioji kultūra, stiprėjo etnokultūrinis judėjimas, net suliepsnojo gyvasis fakelas – susidegino Romas Kalanta. Būtent pasakojimą apie šią asmenybę dažniausiai rinkosi Kauno moksleiviai rodydami poetines bei muzikines kompozicijas arba vaidinimus. Laisvės idėją originaliai – poetiškai plastiškai, su juntamu jos dvelksmu – perteikė „Ąžuolo“ katalikiškosios vidurinės mokyklos atstovai (vadovė Daina Ciegienė), sukūrę videoinstaliaciją „Sielos balsu šaukiu“; jiems atiteko pirmoji vieta. Antrieji moksleivių vaidybinių darbų konkurse pripažinti Julijanavos vidurinės mokyklos (vadovė Neris Karpuškaitė-Akelaitienė) ugdytiniai, parodę režisūriškai bei vaidybiškai profesionalų etiudą „Tėvai ir vaikai“ apie anuometinio gyvenimo dviveidiškumą net šeimoje. Laisvės, rezistencijos, Tėvynės meilės temą Daumanto personažu nuoširdžiai susikaupę plėtojo Garliavos Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos moksleiviai. VDU doc. dr. Egidija Ramanauskaitė-Kiškina pasakojo apie Kauno 7-ojo dešimtmečio jaunimo grupę „Company“, kuri, gal nė pati nejusdama, pasak prelegentės, prisidėjo prie mūsų tautos atgimimo.

-jkk-

« atgal