Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA 
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
 
MAŽOJI ARIOGALOS ENCIKLOPEDIJA

Vytautas Šulskis

CH

CHLEVINSKIAI

Antanas Chlevinskis – Lietuvos ka­riuo­me­nės generolas. Jaunystėje tarnavo Prū­sų kariuomenėje. 1760 pulk. leite­nantas, 1792 su savo vedamu Lietuvos III raite­lių pulku Lietuvos ir Rusijos pasie­nyje Guduose (neto­li Babruisko). Rusų kariuomenei įsiveržus, gavo trauktis ligi Gardino. 1792 generolas. Drauge su kitais pripažino Targovicos val­džią. 1794 – IV didysis Lietuvos etmonas. S. Kosa­kovskio pasiųs­tas į Šiaulius prie suki­lė­lių, norėjo juos įtikinti priešintis rusams, bet dabar palaukti, kaip vyks lenkų suki­li­mas, kad nebūtų duota progos Rusijai pasiimti visą Lietuvą. Bet, ginklu gra­sina­mas, pasirašė sukilimo aktą, paėmė iš Šiaulių kasos 85000 auksinų ir su kariuo­menės būriu nu­žygiavio į Raseinius ir kitur jungti sukiliman kariuomenės dalių. Jona­voj mėgino pagauti Kosakovskį, bet šis pa­spruko į Vilnių, kur vis vien sulaukė savo galo. Vilniaus sukilė­lių pašauktas valdžion (į Vilniaus tarybą), vadovavo divizijai, bet jaunesnio už save sukilėlio vado Jasinskio nelabai paisė ir ne kuo tepasireiškė. Vadui Vielkorskiui ap­sir­gus ir savo korpusą pave­dus Chlevinskiui, šis gavo ginti Vilnių, bet ne­apgynė. Savo neveiklumu jis sukėlė įta­rimų. T. Kosciuškos įsakymu buvo paša­lin­tas nuo vadovavimo ir net suimtas, bet tar­dymas nebuvo baig­tas, sukilimui pra­lai­mėjus.

Gėluvos dvaro savininkas ar giminaitis.
Iš „Lietuviškoji encikl.“, 5 t.
 
Mykolas Chlevinskis (1793–1831) – Gė­lu­vos dvaro savininkas, viena švie­siausių XIX a. pirmo ketvirčio asmenybių. Tai buvo Žemaitijos šviesuolis, švietimo ir kultūros mecenatas. Gimė Adakave, Skaud­­vilės vlsč., mirė ten pat cholera. Antano Chlevinskio anūkas, Kazimiero ir Gedgaudaitės sūnus. Jaunystėje lankę­sis Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Grį­žęs ūkininkavo. Rankraštyje paliko kelionių įspū­džius „Podróž do krajów zagra­nicz­nich“ (Kelionė į užsienio šalis). Raseinių m-klų garbės globėjas, ypač rėmė Raseinių pijorų ir Kražių gimnazijas.
1823 Vilniaus universiteto paskirtas vizitavo m-klas Žemaičiuose. Raseinių pi­jo­­rų m-klai dovanojo iš Lenkijos atgabentą fizikos kabineto įrangą ir tais laikais retą elektros mašiną, Kražių gimnazijai – mine­ralų, monetų, knygų kolekcijas, 1821 įkūrė sidabro rublių fondą sidabro medaliams pagaminti. Jais kasmet iki pat 1923 m. buvo apdovanoti keturi geriausi Kražių, o vėliau Kauno mokiniai.
 
VLadislovas CHLEVINSKIS (1825 Pa­gojo dv. – 1907 Ilgižiuose). Mykolo Chle­vinskio sūnus, 1884 drauge su Jok. Geiš­taru baigęs Vilniaus bajorų institutą, Pe­terburge išėjo universiteto mokslus. 1863 revoliucinės valdžios Kauno, paskui Rasei­nių apsk. komisaras. Rusų vyriausybės suimtas, ištremtas į Sibirą, iš kur po 10 metų grįžo, leista gyventi Mintaujoj. Čia vedęs Kaz. Pilsudskio dukterį Vandą. Iš pradžių gyveno Ilgižiuose, paskui Pagojy, kurį dėl dalyvavimo sukilime ištremtas turėjo parduoti, ir vėl Ilgižiuos. Rašinėdavo lenkų spaudoje, pvz., Petrapilio savait­raštyje „Krai“ 1903 prieš tautinio lietuvių atgimimo vadus („litvomanus“). Į tą str. atsakė Jakštas, M. Biržiška, kun. A. Raga­žinskis, K. Pakalniškis ir Šidagis.
 
Užrašas J. Chlevinskio antkapinio paminklo plokštėj:
S. F.
JAN CHLEVINSKI
OSTATNI PODKOMORZY
P... ROSSIENSKIEGO
UR. 24 CZERWCA 1785 R.
UM 7 STYCZNIA 1877 R.
POKOJ DUSCZY CZESC
POMIĘCI JEGO

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2024 01 16
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija