Kiekvienais metais vyksta didieji Šilinės atlaidai. Tarsi įžanga į didžiuosius Šilinės atlaidus kiekvienais metais vyksta padėkos ir pagarbos eitynės iš Tytuvėnų į Šiluvą. Jos gimė iš prisiminimų, kai sovietmečiu buvo draudžiami ir visokiausiais būdais niekinami Šiluvos atlaidai.

 

Šilinių atlaidų metu tapo graži tradicija jaunimo eitynės nuo Kryžių kalno į Šiluvą. Per šį piligrimystės žygį jaunimui tenka įveikti apie 70 km. kelią. Jie keliauja todėl, kad tai yra labai įdomu, čia susitinka daug malonių žmonių, susiranda naujų pažįstamų.

 

Šilinių metu maldingos kelionės vyksta ir iš kitų miestų bei miestelių. Jose dalyvauja jaunimo ir suaugusių žmonių grupės.

 

Rugsėjo 9-10 dienomis vyko Kauno krašto ateitininkų piligriminis žygis, skirtas Švč. M. Marijos garbei. Iš Ariogalos į Šiluvą, rugsėjo 9 dienos rytą, penktadienį, keliauti buvo pasiruošę 22 linksmi, įvairaus amžiaus ateitininkai ir jų draugai. Maldingai kelionei vadovavo  Vygantas Malinauskas.

 

Oras, kaip sakė žygio dalyviai, buvo kaip užsakytas tikram žygiui: saulė su smulkiu lietučiu nuolatos dalinosi dangumi. Vos atkeliavę į Ariogalą, buvome itin šiltai sutikti: mus pasitiko Ariogalos klebonas, Ariogalos gimnazijos tikybos mokytoja Laimutė Neverdauskienė ir jos mokiniai.  Dalyvaudami Šv. Mišiose visi kartu meldėmės už kelionę, Ariogalos, Kauno miestus ir vienas už kitą. Pamokslo metu klebonas kun. Gintautas Jankauskas pasakojo apie Švč. M. Marijos dorybes ir per ją gaunamas malones pas Dievą.

 

Po Šv. Mišių klebonas piligrimams padovanojo Ariogalos parapijos kalendorių, kartu nusifotografavę  ir atsisveikinę pradėjome savo kelionę. Tada tikriausiai niekas negalėjo pagalvoti, kad kelionės metu susidursime su tiek sunkių, bet ir džiaugsmingų nuotykių. Štai keletas žygio dalyvių pasakojimų ir atsiliepimų:

 

„Žinau tik vieną dalyką – jei nedovanoju savo širdies dalelės, nedovanoju nieko... Žinau ir dar vieną dalyką, kad tikrai yra Dievo valia šį darbą (žygį į Šiluvą) įgyvendinti. Ir vėl brandinti ir auginti. Ir kitąmet  vėl keliauti. Didžiausias džiaugsmas – tai, kad tai įvyko, kad keliavo ištvermingi ir drąsūs vaikai. Dievo Apvaizda mus tikrai lydėjo – buvo geras oras, su meile sutinkantys žmonės (t.y. viskas vyko pagal planą). Džiaugsmas, kad galėjau aukoti savo kojų skausmą už visus ėjusius drauge. Ir jei nors vienam liko Šviesos po kelionės – ėjome neveltui. Pati buvau be galo pavargusi, nes prieš tai buvo kelios labai intensyvios dienos. Matyt ir tai buvo Dievo valia man”, – sakė viena pagrindinio žygio organizatorių Irena.

 

„Nu ką, žygis buvo labai smagus, iš tiesų turbūt džiaugiuosi, kad neėjau viso kelio, nes tada galėjau mėgautis visu žygiu ir kojų neskaudėjo... Manau žygis yra puikus dalykas brolybei kurti, išmėginti save, o Šv. Mišios yra puikus žygio užbaigimas“ – sakė žygio dalyvė Irena.

 

„Ką žinau... tie 25 km pirmąją dieną buvo pats tas – nemažinkit kitąmet. Žiauriai smagi pakeleivė buvo ta laukinė obelis. O ir lietus pro šalį praėjo... Va, dėl ko gaila, kad neturėjom gitaros pačiame žygyje“– sakė dalyvė Ugnė.