Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA 
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
 

NAUJIENOS

DORINĖS IR RELIGINĖS PASAULĖJAUTOS UGDYMAS

Krikščioniškoji moralė ugdymo procese
 
Tikybos (katalikų) bendroje pro­gramoje nurodoma: „Katalikų ti­kyba siekia dorinį ugdymą grįsti ne tik asmenine sąžine ir pilietine sąmone, bet ir asmens santykiu su Dievu".
 
Ariogalos gimnazijos tikybos mo­kytoja Laima Neverdauskienė, api­būdindama šias nuostatas, pabrėžia, kad pagrindiniai krikščioniškosios moralės principai, egzistenciniai žmogaus ir visuomenės gyvenimo klausimai, poreikiai siejami ir su ki­tais mokomaisiais dalykais, vaikų ir jaunimo kultūra.
 
Tikybos programos pasiekimų ap­raše pažymimas tikėjimo reikalingu­mas žmogaus gyvenime, prigimtinis žmogaus poreikis tikėti, krikščioniš­kosios vertybės.
 
Mokytoja L. Neverdauskienė, atsiliepidama į kultūrinius ir moralinius iššūkius, tikintiems mokiniams pa­deda pagilinti ir pritaikyti krikščio­niškąsias vertybines nuostatas. Mo­kiniai skatinami svarstyti šių dienų moralės ir kultūros klausimus tikėji­mo šviesoje. Jie ugdomi būti atvirais gyvenimo pokyčiams, tobulinti ir išlaikyti dorinę ir religinę pozicijas.
 
Ugdoma laisva, kūrybinga asme­nybė
 
Sėkmę tikybos pamokose lemia bendravimo stilius su mokiniais. Šiame ugdymo procese mokyto­ja Laima atsižvelgia į vaikų amžių, įgūdžius, gyvenimo patirtį. Noriai bendrauja žemesniųjų klasių mo­kiniai. Jie neslepia savo nuomonės, bando atskiras temas analizuoti iš savo pozicijų, išsakyti savo požiūrį. Vaikų nuomonė nebūtinai turi su­tapti su mokytojos. Taip ugdomas jų noras mąstyti, daryti savarankiškas išvadas.
 
Paauglystėje išryškėja tėvų ir vai­kų santykiai. Pamokose kalbama apie pagarbą tėvams, vyresniesiems, atskleidžiamos mokinių teisės ir pareigos. Formuojami gebėjimai santykius grįsti sąžiningumu ir pa­sitikėjimu.
 
Vyresnėse klasėse mokiniai prati­nami jausti moralinę atsakomybę, suvokti, kad laisvė neatskiriama nuo atsakomybės. Nagrinėjami valios, sąžinės pavyzdžiai iš Evangelijos.
 
Apibendrindama bendravimo sub­tilybes su vaikais, mokytoja sako: „Mokinių tėvai buvo ugdomi prie­vartos, baimės metais. Mes turime vaikus sugrąžinti prie tikrųjų ver­tybių, turime ugdyti orų, laisvą, kū­rybingą žmogų". Mokytoja pažymi, kad neįmanomas tikėjimas be doro­vės, o dorovė – be tikėjimo.
 
Išmokime gyventi pagal dešimt Dievo įsakymų
 
Astronomas Kepleris yra pasakęs: „Kaip gamtos dėsniai yra medžia­ginio pasaulio sargai, taip Dievo įsakymai yra dorovinio gyvenimo pagrindas."
 
– Dievo įsakymai padeda vaikų sie­lose skiepyti tikėjimo reikalingumą ir prasmę, mokyti elgtis pagal sąži­nę, branginti gyvybę, tiesą, pažiūrėti į pasaulį kitomis akimis,– pripažįsta mokytoja L. Neverdauskienė.
Dievo įsakymai užtikrina gyve­nimo pilnatvę, kviečia mylėti savo artimą. Žvilgterkime į ketvirtąjį ir penktąjį Dievo įsakymus. Pirmasis saugo šeimos ir valstybės autoritetą, o penktasis gina žmogaus gyvybę.
 
Koks būtų nuostabus gyvenimas, jei žmonės sąžiningai laikytųsi Die­vo įsakymų. Nereikėtų tada kalėji­mų, policijos, nebūtų tiek suardytų šeimų, nereikėtų spynų nei raktų, nebūtų suklaidintos jaunuomenės, nebūtų karų, visa mūsų Žemė būtų kitokia.
 
Bažnyčia ir malda padeda liudyti krikščioniškąsias vertybes
 
Mokytoja gyvenimo realybės kelia­mus iššūkius sieja su bažnyčios mo­kymu, Jėzaus gyvenimu ir darbais.
 
Kristaus autoriteto šviesoje ugdo­mas žmogus atsakingiau rūpinsis opiausiomis tautos problemomis, stiprins pagarbą humanizmo nuos­tatoms, kurios taip būtinos mūsų gyvenime.
 
Mokytoja L. Neverdauskienė sten­giasi jaunimo sąmonėje skiepy­ti suvokimą, kad atėjęs į šventovę žmogus turėtų išgyventi tikėjimo jausmą, o sugrįžęs į namus – liudyti krikščioniškąsias vertybes šeimoje. Klebonas G. Jankauskas priduria, kad bažnyčios ląstelė yra kiekvienas tikintysis, o kunigas dvasine prasme yra tarpininkas tarp žmogaus ir Die­vo.
 
Tikinčiojo santykius su bažnyčia sieja malda, kuri stiprina tikėjimą, jį daro nuoširdų ir sąmoningą. Moky­toja Laima sako, jog tikintysis mel­džiasi džiaugsme, meldžiasi skausme ir nelaimėje. Malda – neatskiriama gyvenimo dalis. Bažnyčioje malda yra bendruomeninė.
 
Mokytoja Laima Neverdauskienė domisi visomis mokinių gyvenimo sritimis, ne tik pamokinę veikla, stengiasi kuo daugiau su jais ben­drauti ir skatinti, kad jie dalytųsi ti­kėjimu tarpusavyje.
 
Klebonas G. Jankauskas L. Neverdauskienę apibudina kaip aukšto intelekto mokytoją, kuri geba subtiliai atverti mokiniams dvasines vertybes ir padeda jas sąmoningai pasirinkti. Jos mokiniai su meile mokosi gyvenime liudyti savo tikėjimą.
 
Petras URBONAS
 
 
 

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2024 01 16
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija