Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA 
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
 

NAUJIENOS

JAUNIMO KELYJE TIKĖJIMO IR BAŽNYČIOS ŠVIESA

Šiandien jaunimas gyvena įdomiu laikotarpiu. Technikos laimėjimai, mokslo atradimai, demokratijos įsigalėjimas atvėrė mūsų kartai duris į pasaulį, kuriame susiduriame su negailestinga realybe, kurioje išlieka stipriausi, turtingiausi, darantys karjerą valdžios institucijose.

 
Dažnai jaunas žmogus klaidžioja tamsoje, ieškodamas žmogiškos šilumos, saulės šviesos, kuri sušildytų jo širdį. Dažnai jaunimas pamiršta, kad internetas, šokiai, vakarėliai, alkoholis vyresniame amžiuje sukels skaudžias pasekmes.
 
Jaunoji karta, vaikystėje izoliuota nuo tradicijų, bažnyčios, etnokultūros, neturi kultūrinio dvasinio pamato, vertybių skalės. Dvasinis gyvenimas, kuris būtinas kiekvieno jaunuolio sielai, reiškiantis gerovę, praturtinantis kasdieninį gyvenimą, šiandien apibūdinamas kaip „dvasios dykuma” (R. Grigas).
 
Slenka metai, civilizacija žengia į priekį ir turime suvokti, kad ugdant jaunimo vertybinę orientaciją, jiems norėtųsi pateikti krikščioniškąją etiką, apimančią moralės santykio su religiniu kontekstu problemas, žmogaus gyvenimo įvykių atskleidimą tikėjimo šviesoje, aiškinti krikščioniškąsias žmogaus laisvės ir sąžinės sampratas.
 
Vertybinį tikėjimo bei katalikiškojo ugdymo pagrindą sudaro evangelinės vertybės: tikėjimo, vilties ir meilės, dorybės, teisingumo, drąsos, ištvermės, ištikimybės, pasitikėjimo, atlaidumo, gailestingumo ir kt.
 
Popiežius Benediktas XVI kalbėjo, kad jauniems žmonėms labiausiai reikia meilės ir augimo sveikoje aplinkoje, kuri padėtų suvokti, jog jų gyvenimas nėra atsitiktinumas, o mylinčio Dievo dovana.
 
Jaunimo gyvenime turi rasti vietą bendražmogiškos, kultūrinės ir krikščioniškosios kultūros ugdymas. Šių ugdymo elementų tikslas – išugdyti
kūrybingą, darnią ir savarankišką, laisvą ir atsakingą asmenybę, kuri galėtų rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, suvoktų krikščioniškąsias tiesas, siektų socialinio teisingumo ir savo gebėjimais tarnautų visuomenės gerovei.
 
Popiežius Pranciškus ragina jaunimą nepasiduoti pagundai tapti egoistais ir lengvabūdžiais sunkumų, skausmo ir praeinančios sėkmės akivaizdoje. Jis kvietė jaunimą maldai ir kalbėjo, kad tik melsdamiesi išmokstame klausytis Šventosios Dvasios, atpažinti laiko ženklus ir atgauti jėgas, toliau kasdien skelbti Evangeliją. Mokslas ir Evangelija turi senas tradicijas su Bažnyčia ir tikėjimo vertybėmis.
 
Merling Šlic, filosofijos daktarė iš Harvardo sako: „Man aišku, kad egzistuoja teigiami ryšiai tarp religinės ir dvasinės praktikos ir pasekmių sveikatai skirtinguose lygiuose.”
 
Kunigas G. Jankauskas skelbia, kad malda gali turėti įtakos psichologinei būklei, elgesiui, o taip pat sveikatai.
 
Kad malda naudinga, patvirtina  toks unikalus faktas: „2019 m. 101 medicinos mokykla pasaulyje  įtraukia į savo mokymo programas pacientų dvasinį vystymą, palyginus, kad tokių mokyklų buvo tik 17 1995 metais”.
 
Jaunimo dvasinio ir socialinio gyvenimo veiksnys ir autoritetas yra Katalikų Bažnyčia. Maldos šventovė lieka svarbiu veiksniu puoselėjant jaunų žmonių teisingas vertybines nuostatas, diegiant įvairias bendruomeniškumo formas, kuriant pilietinę visuomenę moralinės ir dorovinės krizės akivaizdoje. Bažnyčia išlieka jaunimo sąžine, nuskriaustųjų gynėja, didžiuliu moraliniu autoritetu.
 
Bažnyčia susiduria su globalizacijos, sekuliarizacijos procesais, kurie kaip be teigiamų turi ir neigiamų bruožų jaunimo gyvenime.
 
Esant šiandieninei situacijai ypatingai padidėjo kiekvieno tikinčiojo jaunuolio sąmoningos laikysenos svarba ir vertė. Jaunimas, pasak Popiežiaus Jono Pauliaus II,dažnai labai prietaringai  naudojasi laisve, kartais jaunimo gyvenime labai susipynę gėris ir blogis, neteisybė ir teisingumas, vargas ir viltis. Jaunimas pripažindamas Bažnyčios autoritetą priima jos skelbiamą Gerąją Naujieną, Jėzaus Kristaus žodį ir mokslą.
 
Popiežius Jonas Paulius II mokė, kad Bažnyčios tikėjimas pagrįstas Jėzumi Kristumi, vieninteliu pasaulio Gelbėtoju. Šventas Tėvas kviečia jaunimą sekti Jėzų, kaip sekė juo pirmieji mokiniai. Jėzus gyvena tarp tų, kurie jo šaukiasi, tarp tų, kurie nuoširdžiai Jo ieško. Popiežius kvietė jaunimą prisidėti, kad Bažnyčia taptų dialogo ir tarpusavio supratimo vieta, ramybės, gailestingumo ir atlaidumo erdve. Popiežius Jonas Paulius II Lietuvos jaunimą kvietė „Atidaryti duris Kristui ir būti šaukliais naujosios Evangelijos. Evangelija tikro atsinaujinimo ir vilties naujiena, tebėra svarbi kiekvienam asmeniui”, – kalbėjo Šventasis Tėvas 1993-09-06 Vilniuje, susitikime su Lietuvos jaunimu. Popiežius kvietė jaunimą priimti Evangeliją kaip išganymo dovaną ir liudyti Kristų. Pirmutine jaunimo pareiga popiežius Jonas Paulius II laikė pagilinti asmeninį ryšį su Kristumi, skaitant Evangeliją, apmąstant išganymo paslaptis ir meldžiantis.
 
Popiežius Jonas Paulius II  jaunimui linkėjo: „Tebūna Kristus jūsų jėga, jūsų atskaitos taškas, išliekanti viltis. Tegu nestokoja niekuomet Eucharistinės duonos ant jūsų gyvenimo stalo. Iš šios duonos semkitės stiprybės liudyti Kristų”.
 
Popiežius Pranciškus 2019 m. Pasaulinės misijų dienos proga skelbė, kad svarbu ir šiandien atnaujinti Bažnyčios misijinį įsipareigojimą, dar labiau grindžiant Evangelija Bažnyčios misiją skelbti ir nešti pasauliui mirusio ir prisikėlusio Jėzaus Kristaus išganymą. „Mes priklausome Dievui – tai nėra individualus aktas, jis visada bažnytinis: iš bendrystės su Dievu – Tėvu ir Sūnumi, ir Šventąja Dvasia”,– teigė Popiežius. Bažnyčia vykdo savo misiją visoje Žemėje: tikėjimas į Jėzų Kristų leidžia mums žvelgti į pasaulį Dievo akimis ir širdimi.
 
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pažymi, kad tarybiniais laikais slaptai ar viešai daugelis laikėsi tikėjimo. „Todėl atėjome į laisvę beveik 80 proc. katalikų ir 10 proc. kitų tikėjimų,– tvirtina dvasininkas Jonas Kauneckas. – Tik tokioje tikėjimo ir kovos atmosferoje galėjo gimti Sąjūdis”.
 
Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigas Gintautas Jankauskas tikina, kad jaunuomenei įvairiais būdais reklamuojamas lengvas, sotus ir prabangus gyvenimas. Be Dievo, be Kristaus Evangelijos neįmanoma sukurti gražios ateities. Jaunimui reikalingas Bažnyčios palaikomas švietimas, kurio tikslas – lavinti intelektą ir ugdyti gebėjimą teisingai spręsti, skatinti vidinį pasirengimą profesinei, pilietinei, šeimos ir tautinei atsakomybei.
 
Kunigas  per pamokslus jaunimui primena: „Nepamirškime pagrindinės šv. Mišių prasmės – Kristaus kančios ir Atpirkimo paslapties pakartojimo. Mišios yra tikras stebuklas: paprastos duonos ir vyno pakeitimas į Kristaus kūną ir kraują. Dalyvaudami šv.Mišiose Kristų priimame į savo širdis”. Jaunimas ieško savo tikėjimo, nes Dievas yra mūsų kūrėjas ir globėjas. Jis myli kiekvieną žmogų ir nori bendrauti su kiekvienu iš mūsų. Vartotojiškos ir individualistinės globalizacijos apraiškos  dažnai prieštarauja Evangelijos vertybėms.
 
Garsėja piligriminės eisenos į Šiluvą, pradėtos 1973 m. Eucharistijos bičiulių sąjūdžio pirmoji vieša akcija – 1973 m. gegužės 19-20 d. kryžiaus pastatymas Kryžių kalne. Sąjūdis rengė permaldavimo eisenas į Šiluvą, atstatė ir prižiūrėjo Kryžių kalną, ugdė jaunimą katalikiška, patriotine dvasia, dalyvavo pagrindinėje kovoje už tikėjimo laisvę.
 
Raseinių rajono savivaldybėje įvardintas plėtros iki 2020 –jų metų strategijos planas – „Raseinių kraštas modernus Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centras, patogus ir saugus gyventi, viliojantis svečiuotis, patrauklus investuoti”.
 
Šventovė Šiluva, kurioje prieš 410 metų apsireiškė Švč. Mergelė Marija, suteikia išskirtinę  galimybę tapti viso pasaulio piligrimų lankoma vieta, piligrimų traukos objektu. Tai padeda jaunimui tapti dvasiškai turtingesniems, vertiems vadintis Marijos Žemės vaikais.
 
Visos eisenos į Šiluvą turi tradicijas. Paskui nešamą kryžių kalbamos maldos, giedamos giesmės, 14-oje stočių pagerbiamos Kristaus kančios, o Šiluvoje piligrimai sveikina Dievo Motiną prie Apsireiškimo koplyčios, susirenka į iškilmingą Eucharistiją Bazilikoje.
 
Ariogalos piligrimai keliauja į įvairias pasaulio šalis, norėdami pamatyti didingas šventoves, garsias Bažnyčias, aplankyti įžymiąsias vietas, praturtėti dvasiškai. Maldininkų įsimintinos kelionės buvo į Vengriją ir Slovakiją.
 
Ariogaliečiai masiniuose tikinčiųjų renginiuose dalyvauja ir kituose  šalies miestuose. 2015 m. jaunimo būrelis dalyvavo Alytuje jaunimo dienose „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis”. Iš visos Lietuvos į šią šventę susirinko 6000 jaunų žmonių, kad savo giesmėmis, maldomis, bendryste pašlovintų Dievą, kad rastų tikrąjį dvasinį lobį.
 
2018 m. jaunimo atstovai buvo Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro renginio  „Jaunimo susitikimų diena” liudininkai ir įdomių pramogų dalyviai. Vyko turiningos paskaitos, susitikimai, ekskursijos, sporto varžybos.
 
2018 m. spalio mėnesį vyko pirmoji jaunimui skirta Vyskupų Sinodo asamblėja, padėjusi Bažnyčiai geriau išgirsti jaunų žmonių balsą dėl savų dvasinių poreikių ir noro įsitraukti į bažnytinį gyvenimą. Ganytojų susitikime buvo ieškota būdų, kurie padėtų jaunimui ugdyti savo pašaukimą (taip pat ir dvasinį), stiprinti tikėjimą, nes dėl stiprios sekuliarizmo plėtros dabar dauguma kūdikystėje pakrikštytų jaunų žmonių nelanko sekmadienio pamaldų, vis daugiau savęs net nelaiko tikinčiaisiais, pasiduoda blogio jėgų ir kitų ideologijų įtakai. Todėl Sinode pažymėta, kad vyskupijų ir parapijų pastoracijos lygmeniu būtų skiriamas didesnis dėmesys jaunajai kartai ir jaunoms šeimoms, įtraukiant juos į tikinčiųjų bendruomenių veiklą, reaguojant į nuogąstavimus ir gyvenimo problemas, remiantis jaunimui būdingu gėrio troškimu ir viltingu žvilgsniu į ateitį.
 
Kunigas G Jankauskas, atsiliepdamas į Sinodo asamblėjos nuostatas, rūpinasi, kad visos Bažnyčioje apeigos jaunimui suteiktų dvasinį džiaugsmą, stiprintų meilę Dievui.
 
Jaudinanti ir nepamirštama tampa Pirmosios šv. Komunijos šventė, kurioje dalyvauja tėvai, palaimindami savo mažylius, vedamus tikėjimo keliu. Kaip rašo poetė Terėsė Plisienė, šis gražus ir jautrus gestas išsaugo gražiausius prisiminimus apie Bažnyčią ne tik vaikystėje, bet jis nuostabiomis sielos spalvomis pasiekia ir paauglystę. Kunigas G. Jankauskas visada palinki, kad vaikai išgirdę Bažnyčioje šventų maldų garsus ir dvasią šildančias giesmes taptų Dievo vaikais, gyvenime eitų teisingu keliu.
 
Tikintiesiems gražų jaudulį sukelia jaunuoliams teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. 2017 m. arkivyskupas L. Virbalas pasakė jautrų pamokslą, skirtą jaunuoliams. Jis kalbėjo: „Dievas ieško žmogaus ir klausia jo, kas tu esi. Dievas trokšta kiekvienam padėti, tik atverkime Jam širdis. Gavę Sutvirtinimo sakramentą būkite stiprūs ir tvirti savo dvasiniame gyvenime”.
 
Šiais metais gegužės mėn. 27 d. vyko iškilmingas parapijos visuomenės ir jaunimo susibūrimas Bažnyčioje, kurio metu buvo sveikinamas kunigas G. Jankauskas, švenčiantis 35-ių metų kunigystės jubiliejų. Jam buvo dėkojama už plačią ir pasiaukojamą pastoracinę veiklą, už gražius sielovados darbus Ariogalos parapijoje.
 
Subtiliai ir džiaugsmingai Bažnyčioje pažymima Motinos diena, per kurią susirenka gausus jaunimo būrys. Jie su kunigu sveikina savo mamas ir močiutes, išsakydami švelniausius žodžius, nuoširdžiausius linkėjimus. Deklamuojami poetės T . Plisienės eilėraščiai, pagal sakralinę programą skamba gerą nuotaiką ir meilę motinoms dovanojamos dainos, aidi muzika, kurios atlikėjai jauni žmonės iš Ariogalos ir Raseinių kultūros ir švietimo įstaigų.
 
Pirmos šv. Komunijos išlikę vaizdiniai, sakralinės šventės, su atvira širdimi Dievui atliekamos šv. apeigos, tradiciniai atlaidai vaikų sąmonėje pažadina dvasinę pagarbą Bažnyčiai ir žmonėms, besirūpinantiems Bažnyčios veikla.
 
Kunigas G. Jankauskas pamoksluose stiprina jaunimo poziciją, vertinant Bažnyčios vaidmenį žmogaus gyvenime ir ryžtą liudyti Kristų. Jis kviečia laikytis 10 Dievo įsakymų, kurie žmonėms suteikia gyvenimo pilnatvę, džiaugsmą ir laimę. Kunigas pažymi, kad mūsų tikėjimas nėra aklas. Dievas pateikia mūsų protui reikalingų įrodymų. Pasak Bažnyčios katekizmo, „Dievas panoro vidinę Šventosios Dvasios pagalbą susieti su išoriniais Jo Apreiškimo įrodymais”. Tai Kristaus ir šventųjų stebuklai, pranašystės, Bažnyčios išplitimas pasaulyje, jos vaisinga veikla ir stabilumas.
 
Skaudi informacija pateikiama pamoksluose praneša jaunimui apie nusikaltimus, kurių priežastimi yra alkoholis ir narkotikai. Šių dviejų žalingų įpročių pakanka, kad kokie du trečdaliai jaunimo būtų fiziškai ir dvasiškai sunaikinti. Kunigas stengiasi atskleisti jaunimui nusikalstamas struktūras, kurios siekia medžiagines vertybes įsigyti nesąžiningu būdu ir naudodama įvairias prievartos formas. Kunigas G. Jankauskas dažnai primena, kad žmogus gyvenime naudodamasis laisve, pamiršta atsakomybę, nepripažįsta smerktino elgesio apribojimų. Žmogus laisvę, neapibrėžtą įstatymų, gali panaudoti griovimui, o ne gėrio kūrimui.
 
Naujus tikėjimo ir Bažnyčios pažinimo akcentus įtvirtina susitikimai su  dvasininkais  Bažnyčioje. Ariogaliečiai gerai pažįstą ir su pagarba savo parapijoje sutinka arkivyskupą (past.– kardinolą)  Sigitą Tamkevičių.
 
Arkiyskupas Sigitas Tamkevičius skelbia, kad jauni žmonės pradeda suvokti, jog tikras džiaugsmas surandamas tik tuomet, kai gyvename ne sau, bet turime drąsos dalyti save kitiems, kad gyvenimas tampa pilnas prasmės, kai jam vadovauja ne egoistiniai troškimai, bet Jėzus, kad žmogaus laimei nereikia alkoholio ir daug pinigų. Vienoje homilijoje jis kalbėjo: „Mūsų dienų pasaulyje puikybės kupinas žmogus bando ištrinti ribas tarp tiesos ir asmeninės nuomonės, tarp gėrio ir blogio. Kristus kviečia ieškoti meilės, gebančios atleisti ir paprastame žmoguje matyti Dievo veidą. Tikėjimas Jėzumi yra atsakymas, ko labiausiai reikia, kad į mūsų asmenį ir jaunimo gyvenimą sugrįžtų ramybė ir Dievo palaima. Dvasininkas S. Tamkevičius sako: „...ypač svarbu, kad meilė Dievui būtų skiepijama vaikų, jaunimo sielose ir protuose”.
 
Tikintiesiems įsimintinas filologijos mokslų daktaras kunigas, Jėzaus draugijos narys Kazimieras Ambrasas. Jis nekartą lankėsi Ariogalos parapijoje, aukojo šv. Mišias, sakė pamokslus, kalbėjosi su Ariogalos gimnazijos moksleiviais. Jis aiškino, jog visos sutvertos galybės, tobulybės, visokia jėga, visi sutvėrimai, palyginus su kūrėju Dievu yra niekas. „Štai kodėl kelti bet kokį maištą, protestuoti prieš Kūrėją, o tuo pačiu neklausyti ar drįsti prieštarauti tėvui, motinai – didžiausia nesąmonė, beprotystė, nelaimė ir niekšybė”, – tvirtino kunigas K. Ambrasas.
 
Šiltus prisiminimus ariogaliečiams paliko susitikimai su vyskupu Jonu Kaunecku. Vienoje homilijoje vyskupas kalbėjo: „Visuomenę kankina nesąžiningumas, nejautrumas, neteisybė, korupcija, kyšininkavimas, savivalė. Šie reiškiniai griauna jaunimo kelią į šventą tikėjimą. Tikėjimas, kurio laukia iš mūsų Kristus, yra ne tik Dievo pripažinimas, bet taip pat žmogaus asmeninis ryšys su Juo. Žmogus Dievą pripažįsta kaip aukščiausią gėrį, jam lenkiasi, su Juo bendrauja, priima Jo apreikštas tiesas. Tai nėra vien proto veiksmas, nes tikėjimas yra Dievo malonė”.
 
Parapijos namų sakraliniuose renginiuose atsispindi gilus dvasinis pasirengimas, sklaida reikšmingų gyvenimo dalykų, dalijimosi šventomis gėrio istorijomis. Prisimenu 2017 m. Advento šventę. Joje dalyvavo „Muzikos galia” solistė Diana Tiškovaitė, vakarą vedė žurnalistė Janina Skėberdienė. Gražiame jaunimo ir svečių būryje pakiliai skambėjo Advento giesmės, jaudino jautrus meninis žodis, plasdant žvakelių liepsnelėms vyravo bendrystė ir ramybė.
 
Parapijos namuose  organizuojamose šventėse bei renginiuose dalyvauja poetai T. Plisienė, A. Kišonas, J. Mickevičius, rašytojas V. Šulskis. Čia vyksta jų knygų pristatymai, skaitomi lyrikos posmai, dainuojamos dainos pagal šių poetų sukurtus tekstus, vyksta įdomios diskusijos. Kunigas G. Jankauskas sako, kad šie meną kuriantys ir mylintys žmonės gydo tikinčiųjų sielas, jas kelia prie aukštesnių dvasinių vertybių. Tokia pakili ir dvasinga aplinka jaunuomenę įkvepia galvoti apie kilnius gyvenimo dalykus, apie žmogaus gražius siekius savo kasdieniuose  darbuose.
 
Petras URBONAS

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2019 10 04
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija