Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija (Kn)

Sumos šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas

Ivanauskas, Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto kapelionas kun. Mindaugas Pukštys ir Raseinių dekanato dekanas kun. Juozas Kaknevičius. Giedojo Ariogalos Sumos choras ir iš Kauno atvykęs mišrus choras „Leliumai“. Išpažinčių klausė ir Šv. Komuniją dalino Raseinių parapijos klebonas kun. Vytautas Paukštis ir Butkiškės parapijos klebonas kun. Gintas Rumševičius.

Šv. Mišių pradžioje vyskupas J. Ivanauskas pasveikino susirinkusius ir pakvietė kartu švęsti išganymo paslaptis, melstis vieni už kitus. Jis kalbėjo: „Ypatingai Šv. Mišių auką aukoju už jus, mielas jaunime, už jūsų gražią jaunystę ir gražią gyvenimo ateitį. Būkite Dievą mylintys žmones! Kviečiu melstis ir už jūsų parapijos šeimas, jūsų mirusius brangius artimuosius“.

„Krikšto sakramentu mes visi tapome krikščionimis, tapome Kristaus mokiniais. Krikšto sakramentas yra tokia tikrovė, kuris nepasibaigia liturginėmis apeigomis ir yra peraugęs į gyvenimo egzistencinę tikrovę. Žmogus, tapęs krikščioniu, visu savo gyvenimu bendradarbiaudamas su nuolatinio Dievo veikimu tarytum akmuo po akmens stato savyje Dievo Bažnyčią, kuria krikščioniškąjį tikėjimą ir formuoja krikščionį savyje.

Šv. Mišios, kurias mes švenčiame dalyvaudami kiekvieną sekmadienį, Dievo žodis, kurį mes girdime skaitant ir skelbiant Mišių metu, visi kiti sakramentai, mūsų asmeninė malda tarytum susilieja ir perima visą mūsų gyvenimą. Tokiu būdu mūsų tikėjimas netampa atskirtu nuo mūsų kasdieninių gyvenimo rūpesčių, pasirinkimų, sprendimų. Tikėjimas ir gyvenimas suauga į integralią visumą. Žmogus po kojomis tarytum junta gyvenimo patirties ir kartu tikėjimo suręstą pamatą. Žmogui gyvenime labai svarbu turėti tas pamatines vertybes, kuriomis remdamasis jis kurtų ateitį.

Atvykęs, brangieji, pas jus ir matydamas jūsų išpuoštus ir šventiškus Dievo namus, o svarbiausia, matydamas jus, ypač jus, mielas jaunime, tikrai noriu tikėti, kad jūs, jūsų parapija gyvena tikėjimu, kad čia gyvena žmones nuoširdžiai mylintys Dievą, gyvena žmones, kuriems tikėjimas į Kristų yra jų gyvenimo savastis. Bet mes gyvename kaip ir prieš daugelį šimtmečių gyvenę žmones, gyvename tam tikroje epochoje. Mūsų laikmetį dažnai vadina postmoderniu. Ir šita visa epochos įtaka yra akivaizdi ir juntama. Todėl leiskite šiandien ypač jūsų, mielas jaunime, paklausti, ar tą tikėjimą, kurį jūs turite širdyje, ar jo iš jūsų kas nors neatims? Ar jūs netapsite netikinčiais žmonėmis? Ar jums Dievo tikėjimo klausimas netaps visiškai nesvarbiu? Kaip apibūdinti laikmetį, kuriame mes gyvename? Tikrai, homilijos metu neįmanoma išgvildenti visų klausimų.

Žmogus, pajutęs santvarkų kaitą, sumaterialėjusioje visuomenėje gali prarasti tikėjimą ir tikrąsias vertybes. Koks žmogaus gyvenimo tikslas? Dėl ko žmogus gyvena? Susidaro įspūdis, kad žmogus yra tas, kuris vartoja. Žmogus tas, kuriam yra malonu. Žmogus tas, kuris viską vertina, žiūrėdamas tik savo asmeninių poreikių ir perspektyvos.

Kartais sekmadieniais einu į Katedrą, į Šv. Mišias, apsirengęs sutana. Ir daug žmonių taip pat eina į bažnyčią, atrodo, žmonės praeina kaip nepažįstami. Žmones taip pat eina į bažnyčią bent pasisveikinti, pakelti akis, truputį pakeisti veido išraišką, palinkėti ramybės.

Šiluvoje, kur nesenai baigėsi atlaidai, atrodo, kad žmonių veidai tampa šviesesni, žmones tampa laisvesni, žmonių širdyse yra daugiau santarvės su pačiu savimi, žmones labiau susitaikę, pavedę savo sielos žaizdas gydyti Dievui.

Mūsų epochoje labai svarbios žmogui materialinės vertybės. Jų dėka žmogus sukūrė modernias technologijas. Modernios technologijos leidžia pasaulyje žmonėms labai greitai bendrauti, Interneto, kitų komunikacijos priemonių dėka. Šitomis priemonėmis gali naudotis ir tie, kurie skleidžia blogį, kurie nuodija žmonių savimonę.

XXI amžiuje žmogus yra taip suabsoliutinęs kai kurias materialines vertybes, jog jos yra tapusios žmogaus laimės pagrindu, keičiančios žmonių tarpusavio santykius. Modernioje visuomenėje įsigalėjo supratimas,kad tai, kas yra legalu, tai yra ir moralu. Susidaro įspūdis, kad gyvenimas yra tam tikras nuotykis, kad moralu yra tai, ką morale laikau aš sau asmeniškai.

Tikėjimas į Dievą yra labai svarbi vertybė. Svarbi dėl to, kad aš galėčiau būti laisvu žmogumi, kad galėčiau kartu kurti humaniškesnį ir teisingesnį pasaulį kartu su kitais žmonėmis. Tikėjimas yra kaip priemonė, atvedanti į labai gilų asmeninį santykį su Dievu.

Priimdami sakramentus, mes patiriame išskirtinę malonę, prie mūsų prisiliečia pats Dievas. Ir kai šiandien, priimdami Šv. Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, mielas jaunime, kartu savo mintimis ir širdimi pakelsite save, savo vidų į Dievą, tikrai žinokite, prie jūsų šitą išskirtinę jums dieną prisiliečia Dievas.

Žmogui gyvenime reikia išnaudoti kai kuriuos labai svarbius momentus, nepraleisti svarbios progos, daryti viską savo laiku ir nepraleisti visų svarbių dalykų, kuriuos yra įžvalgiai pastebėjusi mūsų patirtis. Tai labai svarbios Dievo susitikimo su mumis valandos, tai labai reikšmingas Dievo malonės veikimas.Norėčiau, kad jūsų tikėjimas būtų grindžiamas sekmadienio šventimu, asmenine malda, kad jūs visuomet jaustumėte, jog esate krikščionys, esate paženklinti Šv. Dvasios malone.

Mes gyvename laikais, kur reikia drąsos būti laisvu žmogumi. Mes gyvename laisvoje visuomenėje. Kartais labai priklausome nuo mados, stiliaus, gyvenimo būdo. Platonas yra palikęs vieną mintį visų žmonių pamąstymui: „Aš nežinau kelio į sėkmę, bet aš žinau vieną kelią į tikrą nesėkmę, tikrą nelaimę, tai noras kitiems įtikti“.

Būkite drąsūs ir laisvi žmonės, nes laisvė išugdys gebėjimą būti atsakingais. Laisvė parodys, kad tikėjimas yra būtinybė tam, kad žmogus ne šiaip sau pereitų per gyvenimą nežinia ką veikdamas, net ir kažką pasiekęs, bet kad žmogus jaustųsi, kad jis yra laimingas. Kad už jo nugaros, kad jo širdyje, kad prieš jo akis yra mylinčios Dievo rankos. Ir tuomet šitame gyvenime nėra tokių aplinkybių, kurios žmogų vestų į nelaimę. Šv. Raštas sako: „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“. Būkite laimingi.

Kviečiu jus šiose Mišiose, kurios jums labai svarbios, melskite gerąjį Dievą, kad vestų jus per gyvenimą, kad jūsų širdyje būtų veikianti ir gyvenanti Dievo dvasia, kad svarbiais gyvenimo momentais jūs savo širdį keltumėte į Dievą ir čia ieškotumėte to, kuris myli jus, kuris myli jūsų gyvenimą.

Taip pat norėčiau šios šventės proga kreiptis į visus Ariogalos parapijiečius, iš čia

kilusius žmones, svečius.Tikrai labai miela lankytis Raseinių dekanato parapijose, matyti, kiek daug yra padaryta atnaujinant Dievo namus, juos puošiant, skelbiant tikėjimą katechezės būdu, dalyvaujant sinodo darbuose. Linkiu visai parapijai, kad jūsų tikėjimas būtų gyvas, kad jūs būtumėte gyvo krikščioniško tikėjimo žmonės, ir žodžiu, ir darbu liudijantys ir skelbiantys tai, kas yra kiekvienam krikščioniui brangiausia“.

Po Šv. Mišių aukos 100 jaunų žmonių priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Pakrikštytieji įkrikščioninimo kelią tęsia priimdami Sutvirtinimo sakramentą, kuriuo gauna Sekminių dieną apaštalams Viešpaties atsiųstąją Šventąją Dvasią. Šis apdovanojimas Šventąja Dvasia tikinčiuosius padaro dar panašesnius į Kristų ir sustiprina, kad savo tikėjimu ir meile liudytų Išganytoją ir prisidėtų prie jo mistinio Kūno kūrimo. Be to jiems įspaudžiamas dvasinis Viešpaties ženklas (charakteris), todėl negalima Sutvirtinimo kartoti.

Po Sutvirtinimo sakramento vyskupą pasveikino Raseinių rajono savivaldybės Meras Edmundas Jonyla. Jis sakė: „Jūsų Ekscelencija, man labai malonu jus sveikinti vėl atvykus į mūsų kraštą, šį kartą į Ariogalos parapiją. Kiekvienas jūsų apsilankymas sutraukia būrius žmonių ne tik iš Ariogalos parapijos, bet ir iš kitų mūsų krašto vietovių. Tai rodo meilę ir pagarbą jums. Aš dėkoju jums už prasmingus pamokslo žodžius, už tai, kad jūs atvykote. Noriu palinkėti jums sveikatos ir visokeriopos sėkmės“.

Sveikinimo žodžius pasakė Ariogalos parapijos Pastoracinės tarybos pirmininko pavaduotojas, kartu Ariogalos miesto seniūnas Albertas Valiušis. Jis sakė: „Gerbiamas Ekscelencija, Ariogalos parapijos pastoracinė taryba kartu su miesto bendruomene džiaugiasi jūsų buvimu pas mus. Išklausiusi prasmingas ir gilias jūsų mintis nori tarti nuoširdų ačiū jums“.

Nuoširdžius sveikinimo žodžius vyskupui skyrė Ariogalos kaimiškosios seniūnijos seniūnė Raimonda Pankienė, Ariogalos parapijos sinodinės grupės narys Virgilijus Penkauskas, Ariogalos parapijos Sumos choras, Ariogalos parapijos Caritas, mūsų parapijietis, buvęs mokytojas Vytautas Šulskis. Jis padovanojo vyskupui savo paruoštą knygą „Ariogalos mažoji enciklopedija“. Kartu žmonėms priminiau, ši knyga yra patalpinta ir Ariogalos parapijos internetinėje svetainėje.

Pabaigoje Ariogalos parapijos jaunimas baigė sveikinimus šiais žodžiais:“Per

amžius Viešpatie, Tavo žodis danguje ir žemėje. Pradžioje buvo Žodis. Jis sukūrė dangų ir žemę, žmogų ir gyvūniją, kad galėtų pasaulis gyventi ir Tavo darbais džiaugtis. Nuo vieno pasaulio krašto iki kito, per žalumas ir dykumas, per kalnus ir slėnius, per dangų ir žemę eina šlovė Tavo vardui. Ačiū Viešpatie, kad Tu visa sukūrei, didis džiaugsmas, kad Tu mus sutvėrei. Viešpatie, Tau garbė, kad mano akys Tavo darbus mato, kad mano lūpos gali Tave garbinti, kad galiu už viską dėkoti per amžius, Viešpatie. Tavo žodis danguje ir žemėje“. Be sveikinimo žodžių vyskupui dar pagrojo jaunimas kanklėmis vieną muzikinį kūrinį ir pagiedojo giesmę, vadovaujant tikybos mokytojai L. Neverdauskienei.

Vėliau vysk. J. Ivanauskas visiems nuoširdžiai padėkojo už sveikinimus ir nuoširdžius palinkėjimus. Jis sakė: “Šiandien būdamas jūsų tarpe dėkoju už tuos nuoširdžius sveikinimus. Jie man yra brangūs, bet taip pat labai brangus jūsų susitelkimas, gebėjimas kartu su kitais kurti čia, kur jūs gyvenate, šitoje Raseinių Dubysos žemėje, gražesnį gyvenimą. Labai ačiū, mielam jaunimui, kad jūs tą tikėjimą labiausiai nešate į ateitį“.

Mišrus choras „Leliumai“ – tai jau tris dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas, kurio siekis – savo dainomis džiuginti klausytojų širdis, atskleisti jiems lietuviškos ir užsienio kompozitorių muzikos grožį.

Nuo pat savo įsikūrimo 1992 m. choras aktyviai koncertuoja. Kiekvienais metais dalyvauja koncertų cikle Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, Velykiniuose koncertuose Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje Kaune, Kalėdų koncertuose Jėzuitų bažnyčioje Kaune drauge su solistais, intrumentalistais bei vargonininke Dalia Jatautaite, yra aktyvus Kauno miesto muzikinių renginių ir dainų švenčių dalyvis. Choras parengė ir atliko koncertines programas su Panevėžio miesto orkestru, Kauno simfoniniu orkestru.

„Leliumų“ dainas galima išgirsti ne tik Kaune ar Vilniuje – choras nuolat vyksta į koncertines keliones Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jie yra surengę koncertus Pivašiūnuose, Kaltinėnuose, Pravieniškėse, Pelesoje, Marijampolėje, Kaišiadoryse, Palangoje, Kazlų Rūdoje.

Ypatingai gražius ryšius "Leliumai" puoselėja ir su chorais iš užsienio valstybių, vyksta į koncertines keliones po įvairiausias šalis Europoje, Amerikoje, netgi pabuvojo egzotiškoje Korėjoje. Kasmet organizuoja chorų iš užsienio viešnagę ir koncertus (buvo atvykę chorai iš Danijos, Italijos, Japonijos, Belgijos, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos). Atliko bendrus koncertinius projektus su chorais iš užsienio, dalyvaujant orkestrui ir solistams. Koncertavo su mišriais chorais iš JAV (Buffalo), Ulkebolkoret (Danija). Kauno filharmonijoje surengė tris chorinės muzikos festivalius, kuriuose dalyvavo choro „Leliumai“ partneriai – chorai iš Vokietijos, Italijos, Anglijos, Danijos, Belgijos, Amerikos, Kanados bei Prancūzijos.

Prof. Albinas Petrauskas – choro meno vadovas, dirigentas nuo 1972 metų, Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius, Tarptautinių chorų festivalių “Leliumai”, moksleivių chorų festivalio, choro koncertų Lietuvoje, koncertinių kelionių užsienyje organizatorius.