BAŽNYČIOS IR PARAPIJOS ISTORIJA

Bendra apžvalga

Balninkų miestelis išsistatęs aukštumoje, esančioje tarp Piršeno ir Alaušų ežerų, 25 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės, 20 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų. Miestelio gatvės eina palei kelius.

Lietuvių kovų su kryžiuočiais metu Balninkai buvo vienas iš lietuvių atsparos punktų. Kryžiuočių kronikos vietovę vadina Balnike. 1338 m. paliudyta Balninkų pilis. Kai po 1410 m. pilys nustojo savo reikšmės, Balninkai buvo Didžiosios Lietuvos kunigaikščio dvaras. Jau 1551 m. suteiktos miesto teisės.

Bažnyčios Balninkuose ilgesnį laiką nebuvo. Žinoma, kad 1449 m. D.L.K. Kazimieras buvo užrašęs Dubingių bažnyčios reikalams dešimtinę iš Balninkų dvaro javų.

Parapija atsirado tik XVI a. Dr. J. Gimbutas mini jos atsiradimą 1507 m.

Zigmanto III laikais (1544-1572) tikrai būta bažnyčios, nes jai skirta lėšų. 1570 m. ji vėl minima. Greičiausiai tuo metu ji buvo atstatyta. Apie bažnyčią XVI a. šiek tiek žinių suteikia jėzuitų istorikas S. Rostovskis. Jis rašo, kad per 1585 m. Velykas iš vieno Vilniaus jėzuitų kolegijai priklausiusio kaimelio į Balninkų bažnyčią atvykęs valstietis. Tada bažnyčioje nebuvę kunigo. Nesant Mišių parapijiečiai norėję, kad būtų perskaityta bent evangelija. Išsikalbėjus paaiškėję, kad tas kaimietis, jėzuitų mokinys, mokąs šiek tiek skaityti - skiemenuoti (syllabas sciret componere). Jis ne tik perskaitęs Evangeliją, bet ir pasakęs pamokslėlį apie Kristaus prisikėlimą. Iš šios žinios galime susidaryti įspūdį, kad 1585 m. Balninkuose buvo lietuviškai skaitomos evangelijos ir sakomi pamokslai. Apie 1583 m. Balninkų klebonu buvęs aklas ir kurčias kunigas.

1647 06 21 Vladislovas IV Balninkų parapiją pavedė kun. Juozapui Lipnevičiui, Karmėlavos klebonui. Jis buvo įvesdintas 1648 03 10. Tačiau 1655 m. Balninkus sunaikino į Lietuvą įsiveržusi Maskvos kariuomenė, kiek vėliau ir švedai. Tų karų bei neramumų metu sunaikinti ir parapijos dokumentai. 1672 10 24 parapija atiteko kun. Jedževskiui, Žemaitkiemio klebonui ir Pabaisko dekanui. Jis, 1676 01 09 aplankęs parapiją, radęs medinę bažnytėlę, pastatytą ant kalnelio, kurioje tebuvęs vienas altorius. Buvusi sena klebonija, namukas mokytojui (bakalaurui) ir ir klojimas. Trobesiai ir bažnyčia begriūną. Greičiausiai senoji bažnyčia sudegė ar sugriuvo. 1771 m. Juozapas Zybergas, Anykščių ir Balninkų seniūnas, pastatė naują bažnyčią. Tada Balninkams paskirtas ir nuolatinis kunigas, kuriuo buvo Tomas Polujanas. Jis bažnyčią aptvarkė, ir 1773 m. ji buvo pašventinta.

1910 m. klebonas kun. Adomas Jusius (ar Jusys) su parapijiečiais pastatė naują bažnyčią, kurią 1921 m. šv. Stanislovo titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

Balninkų Parapija visą laiką priklausė Ukmergės dekanatui ir po Ukmergės šv. Petro ir Povilo bažnyčios buvo gausiausia katalikų skaičiumi visame dekanate. Parapijos knygose minimi 106 kaimai, kuriuose gyvena 5143 katalikai.

Dabar parapijoje yra 67 kaimai ir apie 1200 katalikų.

Statistiniai duomenys

Dirba 1 kunigas.

Architektūra

Ši mūrinė bažnyčia yra eklektinė, romantiško ir gotiško stiliaus mišinys. Jos stambūs fasadiniai bokštai yra keturių tarpsnių, apjuosti smulkių arkučių karnizais. Akustinės angos turi pusapskrites arkas, o frontoną dominuoja didelis apskritas langas it trikampis atikas su arkučių karnizu. Šio didelio pastato šoninėse sienose matomi truputį ištraukti transeptai ir po šešis aukštus langus su smailiomis arkomis. Tie langai suskaidyti gotiškai į tris statmenas padalas su apskritais stiklais viršuje. Sienos sustiprintos kontraforsais ir apjuostos arkučių karnizais. Presbiterija yra centrinės navos tąsoje, o už jos dar yra to paties aukščio absida.

Bažnyčios interjeras gotiškai suskliaustas ir padalintas į tris navas. Didysis altorius apkrautas su daug smailių arkų ir pinaklių. Simetriškai sustatytos trys statulos. Paskliaustėse ir sienose yra tapytų ornamentų. Šventoriaus tvora akmeninė.