BAŽNYČIOS IR PARAPIJOS ISTORIJA

Eržvilko miestelis išsistatęs Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5km. ilgumo Eržvilko upelis. Vietovė yra 21km. į šiaurę nuo Jurbarko, 28km. į rytus nuo Tauragės. Vietovė įsikūrusi kryžkelėje, trobesiai išsidėstę pagal radialinį planą. Visi keliai sueina į miestelio keturkampę aikštę.

Šaltuonos - Eržvilko santakoje yra senas piliakalnis - nebylus Eržvilko praeities liudininkas. Nukirsto kūgio pavidalo, nuo lygumos apsaugotas dviem grioviais ir pylimais. Iš kitos pusės jį natūraliai saugo status Šaltuonos - Eržvilko krantas. Viršuje iškilusi apie 300kv. metrų aikštelė.

Bažnyčios istorija

Kaip rodo vėlesni istoriniai dokumentai, dabartinės Eržvilko apylinkės priklausė Viduklės parapijai. Švedų antplūdžio metu 1702 metais Švedijos karalius Karolis XII su kariuomene užėmė Žemaitiją. Kaip rašo vysk. Motiejus Valančius: "Vieną kartą žmonės iš Viduklės parapijos guodėsi vyskupui Kristupui Krištėnui, valdžiusiam Žemaičių vyskupiją 1696 - 1708 metais, kad švedai net šventomis dienomis neleidžia jų eiti į Viduklės bažnyčią". Vyskupas ištyręs reikalą, leido pastatyti Eržvilko miškuose koplyčią, kad niekieno netrukdomi žmonės galėtų garbinti Dievą. 1706 metais buvo pastatyta nedidelė, medinė, šiaudiniu stogu koplyčia. Tai pirmoji bažnyčia šioje apylinkėje. Ji buvo pastatyta buvusių žydų kapų teritorijoje, daugiau į pietus, kur dabar yra dauba. Koplyčia buvo pastatyta ant kalno Šaltuonos upelio krante ir todėl buvo vadinama Pašaltuonio koplyčia. Koplyčiai sugriuvus, Miestiškių kaime, kuriam priklausė ta vieta, kalną pardavė valstybei. Čia buvo kasamas žvyras ir juo buvo taisomas dabartinis Skaudvilės - Jurbarko - Vadžgirio kelias. Taip toje vietoje, kur 1706 metais buvo pastatyta I-oji Eržvilko bažnyčia, atsirado dauba ir jokių buvusios bažnyčios pėdsakų neliko.

Spėjama, kad I-oji Eržvilko (vadinta Pašaltuonio) bažnyčia stovėjo maždaug iki 1751 - 1756 metų. Jai sugriuvus, ant Eržvilko upelio kranto (Eržvilko miestelio ribose, į šiaurę nuo dabartinės bažnyčios) senų kapų teritorijoje apie 1756 metus pastatyta II-oji originali, medinė, aštuonkampio formos bažnyčia. Apie šią bažnyčią buvo kapai, kurių žymės pastebimos ir šiandien. Spėjama, kad ši bažnyčia stovėjo maždaug iki 1806 - 1810 metų.

II-ajai Eržvilko bažnyčiai sugriuvus, dabartinio šventoriaus teritorijoje pastatyta III-oji bažnyčia. Tai buvo romėniško kryžiaus formos, medinė, gontiniu stogu bažnyčia. Pastačius naują bažnyčią, buvo panaikinti ir senieji kapai. Pradėta laidoti prie naujosios bažnyčios, dabartiniame šventoriuje. Buvo prilaidota labai daug žmonių. Pritrūkus vietos, įsteigti nauji, dabartiniai kapai. Kapai, kaip ir šventorius, buvo aptverti ąžuolinių rastų tvora. Yra žinoma, kad šioje bažnyčioje 1841 metais klebonavo kun. Kasparas Klopotovskis. 1847 metais klebonaujant kun. (vardas nežinomas)Ulinskui ši bažnyčia sudegė. Bažnyčia sudegė dėl zakristijono nerūpestingumo. Bažnyčia užsidegė vidurdieny, kada visi buvo laukuose. Kadangi klebono nebuvo namie, spėjama, kad Švenčiausias sakramentas ir visas bažnyčios inventorius sudegė. Žmonių pasakojimu, bažnyčia degė taip smarkiai, kad žiežirbos lėkė net iki Užpelkių, 3 km. nuo Eržvilko.

Sudegus šiai bažnyčiai, dešinėje dabartinės bažnyčios pusėje buvo pastatyta laikina koplyčia ir pradėta statyti nauja, dabartinė bažnyčia. Caro valdžia, bausdama už Lietuvos - Lenkijos 1831 metų sukilimą, neleido statyti didelės bažnyčios. Pastatyta vidutinio dydžio, iki stiklinių durų bažnyčia. Statybą vykdė kun. (vardas nežinomas) Andrijauskas. Bažnyčia galutinai užbaigta 1855 metais ir nuo to meto pradėtos aukoti šv. Mišios. Kunigo Stanislovo Rocevičiaus rūpesčiu laikinoji koplyčia perkelta į dabartinius kapus, kur ji stovi iki šių dienų. Vietos kalvis, vokietis Albrechtas koplyčios perstatymui padarė rankų darbo vinis ir geležinį kryžių. Koplyčios altorių padarė liaudies meistras Drugelis, gyvenantis Garšvilų kaime.

Laiko bėgyje vyko bažnyčios apdailos darbai. Maždaug 1879 - 1880 metais kun. Stanislovas Rocevičius kapus ir šventorių aptvėrė mūro siena. Plytos pirktos iš Nikalojaus Chruščiovo plytinės, kuri stovėjo Balandžių kaime, netoli šimtamečio ąžuolo. Už plytą mokėta po kapeiką.

Kunigo Stanislovo Rocevičiaus klebonavimo laiku (1860 - 1886 metais) pastatyta dabartinė varpinė. Kunigas Juozapas Butavičius įtaisė kryžiaus kelio stočių paveikslus (stacijas), kurias 1888 metų gegužės mėn. 26 dieną pašventino T. Leonardas Tarvydas. Apie 1897 metus kun. Juozapas Butavičius įrengė naujus vargonus. Vargonus statė Martynas Masalskis, kilęs iš Panevėžio miesto. Už darbą sumokėta 4000 aukso rublių. Iki 1897 metų langai buvo stačiakampio formos, kunigo Juozapo Butavičiaus rūpesčiu langai padaryti dabartinės formos.

1901 metais kun. Jonas Budriūnas pailgino bažnyčią, pristatydamas tą dalį, kuri yra už stiklinių durų. 1903 - 1904 metais bažnyčia rekonstruota: padarytos skliautų formos lubos, pristatyti bokštai, išdekoruotas bažnyčios vidus. 1907 metais gruodžio mėn. 23 dieną pašventintas naujas, dabartinis altorius.

1906 metais įtaisytas dabartinis varpas. II-ąjį varpą "Kotryna", J. Valinčiaus paaukotą, svėrusį apie 800 kg. Didžiojo karo metu rekvizavo vokiečiai ir kažkur išvežė. Apie 1925 metus kun. Vincento Pocevičiaus rūpesčiu gontinis bažnyčios stogas pakeistas skardiniu. 1932 - 1943 metais kun. Antanas Petraitis naujai išdekoravo bažnyčią, įtaisė klausyklas ir naujus suolus. Kunigas Augustinas Adomavičius pataisė kapų tvorą ir 1958 metais nudažė bažnyčios stogą.

Eržvilko parapija priklausė Raseinių (dabar Jurbarko) dekanatui. 1940 metais turėjo 3406 katalikus. 1923 metais Eržvilke buvo 510 gyventojų, 1959 metais - 378 gyventojai.

Architektūra

Čia dar viena retai užtinkama pseudogotikinė, tačiau medinė bažnyčia. Jos fasaduose matomi šie gotiški požymiai: sienų plokštumos išskaidytos siaurais piliastrais, ketursienė absida yra siauresnė už pagrindinį bažnyčios korpusą, bet to paties aukščio, langai aukšti, su smailiomis arkomis. Abu bokštai ant kraigo, priekyje ir gale, turi siaurėjančius trapsnius su smulkių pinaklių vainikais. Bokštų viršūnės yra plonos aukštos piramidės. Frontono krucifiksas su skulptūrine grupe yra aprėmintas iškilioje nišoje. Apskritas langas frontone turi stiklinį vitražinį kryžių. Visas frontonas patrauktas priekin ir dengia fasado sieną. Pagrindinių durų gotiška arka padabinta penkiais pinakliais. Šoninių sienų lentinis apkalas statmenas, o fasado gulsčias.

Medinė varpinė prie bažnyčios yra būdinga visai Lietuvai: dviejų aukštų su plačiu karniziniu stogu aplink platesnįjį apatinį aukštą. Tik viršutiniame aukšte yra maži langeliai.

Statistika

Šiuo metu yra 1200 parapijiečių.