Apie sakramentus

KRIKŠTAS

Nuo Sekminių dienos Bažnyčia teikia Krikštą tiems, kurie tiki į Jėzų Kristų. Esminė šio sakramento apeiga yra krikštijamojo panardinimas į vandenį arba vandens išliejimas ant jo galvos, šaukiantis Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardo.

Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas asmuo. Iš kiekvieno krikštijamojo reikalaujama tikėjimo išpažinimo, kurį suaugęs atlieka asmeniškai, o už kūdikį- tėvai ir Bažnyčia. Atsakomybe už parengimą Krikštui ( katechumenatą) ir tikėjimo bei Krikšto malonės ugdymą taip pat dalijasi krikšto tėvas ar krikšto motina i visa bažnytinė bendruomenė. Krikštas būtinas išganymui tų, kuriems buvo paskelbta Evangelija ir kurie turi galimybę prašyti šio sakramento. Krikštu atleidžiama gimtoji nuodėmė, visos asmeninės nuodėmės ir bausmės už nuodėmes. Pakrikštytasis visam laikui priklauso Kristui, jis paženklintas neišdildomu Kristaus antspaudu (žyme).

Per Krikštą krikščionis Bažnyčioje gauna savo vardą, pageidautina – kokio nors šventojo, krikštijamajam teikiančio šventumo pavyzdį ir laiduojančio užtarimą pas Dievą.

SUTVIRTINIMO SAKRAMENTAS

Senojoje sandoroje pranašai skelbė Viešpaties Dvasios dovanos išliejimą laukiamajam Mesijui ir visai mesijinei tautai. Visas Jėzaus gyvenimas ir misija plėtojasi visiškoje bendrystėje su Šventąja Dvasia. Apaštalai gauna Šventąją Dvasią per Sekmines ir skelbia „ įstabius Dievo darbus“ (Apd 2,11). Uždėdami rankas jie perduoda naujai pakrikštytiems tos pačios Dvasios dovaną. Per ilgus amžius Bažnyčia visada gyveno Dvasia ir perduodavo ją savo vaikams. Šis sakramentas vadinamas Patepimu krizma ( Rytų Bažnyčiose – Patepimu šventuoju myron) dėl to, kad esminė jo apeiga yra parepimas. Jis vadinamas Sutvirtinimu, nes juo patvirtinama ir sustiprinama Krikšto malonė.

Esminė Sutvirtinimo apeiga yra patepimas šventąja krizma ( vyskupo pašventintu aliejaus ir balzamo mišiniu ), teikiančiajam tarnautojui uždedant ranką ir tariant šio sakramento apeigoms būdingus žodžius. Vakaruose patepama pakrikštytojo kakta, tariant : „ Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną“.

Sutvirtinimo padarinys yra ypatingas Šventosios Dvasios išliejimas kaip per Sekmines. Šis išliejimas įspaudžia sieloje neišdildomą žymę ir paskatina Krikšto malonės augimą.

Šį sakramentą vienintelį kartą gali ir privalo priimti kiekvienas jau pakrikštytas asmuo, o kad tai būtų vaisinga, jis privalo būti malonės būvyje.

Pirminis Sutvirtinimo teikėjas yra vyskupas.

EUCHARISTIJOS SAKRAMENTAS

Eucharistija- tai tikroji Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo auka, kurią jis įsteigė, kad per amžius iki jo atėjimo tęstųsi Kryžiaus auka. Jis įsteigė ją Didįjį ketvirtadienį, tą naktį, kurią buvo išduotas“ (1 Kor11, 23 ), su savo apaštalais švęsdamas Paskutinę vakarienę.

Eucharistija – tai viso krikščioniškojo gyvenimo versmė ir viršūnė. Eucharistijoje Kristaus auka tampa ir jo Kūno narių auka. Joje su Kristumi vienijamas tikinčiųjų gyvenimas, garbinimas, kančia, malda, darbas. Jėzus Kristus yra Eucharistijoje nepakartojamu ir nepalyginamu būdu.

Bažnyčia pataria tikintiesiems su derama nuostata priimti šventąją Komuniją dalyvaujant šventose Mišiose, o įpareigoja bent per Velykas. Šventoji Komunija stiprina mūsų vienybę su Kristumi ir jo Bažnyčia, palaiko ir atnaujina per Krikštą ir Sutvirtinimą gautąją malonę ir ugdo artimo meilę.

ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS

Jis vadinamas Atgailos, Sutaikinimo, Atleidimo, Išpažinties, Atsivertimo sakramentu. Prisikėlęs Viešpats įsteigė šį sakramentą, Velykų vakarą pasirodydamas savo mokiniams ir tardamas: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos“ ( Jn 20, 22- 23).

Esminiai Sutaikinimo sakramento elementai yra du: Šventosios Dvasios veikimu atsiverčiančio žmogaus veiksmai ir Kristaus vardu atleidimą suteikiančio bei atsilyginimo pobūdį nustatančio kunigo išrišimas.

Atgailaujančio veiksmai: rūpestingas sąžinės patikrinimas, gailestis, apimantis pasiryžimą daugiau nebenusidėti; išpažintis, per kurią nuodėmės išpažįstamos kunigui; atsilyginimas, t. y. nuodėmės padarytą žalą atitaisančių veiksmų, nuodėmklausio paskirtų atgailaujančiam, atlikimas.

LIGONIŲ PATEPIMO SAKRAMENTAS

Iš Viešpaties gavusi paliepimą gydyti ligonius, Bažnyčia stengiasi jį vykdyti, rūpindamasi jais ir lydėdama juos užtarimo malda. Pirmiausia ji turi ypatingą ligoniams skirtą sakramentą, kurį įsteigė pats Kristus. Jį gali priimti kiekvienas tikintysis, dėl ligos ar senatvės priartėjus mirties pavojui. Tas pats tikintysis gali vėl jį priimti, jei liga pasunkėja arba jei jis sunkiai suserga iš naujo. Prieš švęsdamas šį sakramentą ligonis, jei tik įmanoma, turi atlikti asmeninę išpažintį.

Šio sakramento šventimą iš esmės sudaro ligonio kaktos bei rankų patepimas aliejumi, jei tik įmanoma, palaimintu vyskupo, lydimas kunigo maldos, kuria prašoma ypatingos šio sakramento malonės.

ŠVENTIMŲ SAKRAMENTAS

Tai sakramentas, per kurį Kristaus apaštalams patikėtoji misija toliau vykdoma Bažnyčioje iki laikų pabaigos. Sąvoka Šventimai (Ordo) nusakomas bažnytinis luomas, į kurį įjungiama išskirtiniu įšventinimu, dėl ypatingos Šventosios Dvasios dovanos leidžiančiu naudotis šventąja galia, Kristaus vardu ir autoritetu tarnaujant Dievo tautai. Šį sakramentą teikia vyskupai. Kad šis sakramentas galiotų, jį priimti gali tik pakrikštytas vyriškosios lyties asmuo.

Bažnyčia žino esanti saistoma paties Viešpaties šitokio pasirinkimo. Šventimų sakramentas dovanoja ypatingą Šventosios Dvasios išliejimą, kuris padaro įšventinamąjį panašų į Kristų.

SANTUOKOS SAKRAMENTAS

Kūrėjo įsteigta ir jo įstatymais grindžiama vyro ir moters santuokinė sąjunga pagal savo prigimtį skirta sutuoktinių bendrystei ir gerovei, taip pat vaikų gimdymui ir auklėjimui. Pagal pirminį Dievo planą santuokinė sąjunga yra neišardoma, kaip patvirtino Jėzus Kristus: „ Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“ (Mk 10, 9).

Santuokos sakramentas užmezga nuolatinį ir išskirtinį sutuoktinių tarpusavio ryšį. Sutuoktinių sutikimą patvirtina pats Dievas. Šiuo sakramentu sutuoktiniams suteikiama malonė, būtina norint pasiekti santuokinio gyvenimo šventumą, atsakingai priimti ir auklėti vaikus.