ŠV. KUNIGO JONO BOSKO DRAUGIJOS (saleziečių) ISTORIJA

Saleziečiai, arba šv. Kun. Jono Bosko saleziečių draugija (seniau lotyniškai SOCIETAS SALESIANA arba S. S., o dabar Societas Don Bosco, arba S. D. B.), yra viena iš skaitlingesniųjų mūsų laikų vienuolijų (apie 18.000 narių vyrų), kurios tikslas globoti ypač neturtinguosius jaunuolius, suteikti jiems mokslo, amatų specialybes arba pasirinkti dvasinį pašaukimą. Auklėjimas - preventyvinis. Pradinis auklėjimas - oratorija, kur jaunimas turiningai praleidžia laisvalaikį. Vienuolijos - Draugijos įsteigėjas yra šv. kun. Jonas Boskas. Galutinai Draugija popiežiaus aprobuota 1869 m. kovo 1 d.

• Kun. Jonas Bosko, pradžia ir auklybos principai
• Pirmieji lietuviai saleziečiai
• Tarpukaris
• Lietuvos okupacijos ir sovietmetis
• Atgavus Nepriklausomybę
• Lietuviai saleziečiai misionieriai

Apie kun. Joną Bosko

Jonas Boskas gimė 1915 metais rugpjūčio 16 dieną Italijoje, Piemonto žemėje, vargingame Bekių kaime, Kastelnuovo parapijoje. Buvo pakrikštytas dviem vardais: Jonu ir Melchioru.

9 metų Jonukas jaunos našlės Margaritos šeimoje susapnavo pranašingą sapną.Sapne pasirodęs Kristus ir Marija pakvietė jį apaštalauti su išdykusiais vaikais. Nurodė ir metodą: kantrybę ir meilingumą. Nuo pat vaikystės Jonukas tampa savo aplinkos vaikų apaštalu. Vargais negalais išmoksta visokio amato, baigia mokyklą, įstoja į kunigų seminariją ir 1941 m. birželio 3 d. tampa kunigu.
Jau kaip kunigas savo apaštalavimo praktiką pradėjo Turine su kaliniais ir apleistais vaikais.

Po didžiosios Prancūzijos revoliucijos Italiją slėgė moraliniai ir ekonominiai sunkumai. Ypač kentėjo provincijos žmonės. Kai miestuose ėmė vystytis pramonė, vaikai čia ieškojo darbo ir duonos. Miestai tam nebuvo pasiruošę. Jaunimas - pigiausia darbo jėga. Niekas jų neglobojo. Išnaudojami ir, neturėdami kur galvos priglausti, jaunuoliai pripildė kalėjimus.

Jaunasis kun. Jonas Boskas, matydamas tragišką jaunimo būklę, ėmėsi darbo. Pradžioje šventadieniais kvietė vaikus į oratoriją. Čia juos mokė tikėjimo, rašto. Paprastomis dienomis vaikus lankė jų darbovietėse, parūpindavo jiems darbo.
Jo darbas su berniukais ne visų buvo teigiamai įvertintas ir suprastas. Ilgai klajojęs iš vietos į vietą, pagaliau apsistojo Turino priemiestyje, kuris vadinamas Valdoku (Žąsų slėnis). Jo darbą lydėjo ypatingos Dievo malonės. Atsirado remėjų, o padėjėjų iš pačių priglaustųjų auklėtinių. Ir tada kunigui Jonui Boskui gimė mintis, Popiežiui pritariant, steigti vienuoliją, kurios tikslas būtų gelbėti jaunimą. Susižavėjęs šv. Pranciškaus Salezo apaštalavimo metodais, tą vienuoliją pavadino saleziečiais. To šventojo vardu buvo pavadinta ir pirmoji bažnyčia, šalia kurios labai greitai išaugo didinga Marijos Krikščionių Pagalbos bazilika.

Darbo laukai reikalavo vis naujų darbininkų. Kun. Boskas įsteigė tipografiją, steigė vaikams dirbtuves, kunigų seminarijas. Savo darbu nusipelnė net tuo metu prieš Bažnyčią nusistačiusios valdžios prielankumą. Į politiką nesikišo. Jo politika buvo "Tėve mūsų" - sielos, sielos. Savo vienuolijos šūkiu pasirinko šūkį "Da mihi animas, coetera tolle". (Duok man sielų, o visa kita pasilik). Jo preventivinė ir karitatyvinė veikla susilaukė pasisiekimo. Iš kun. Bosko būrio Bažnyčia susilaukė naujų kunigų ir net vyskupo. Pats negalėdamas išvykti į misijas, siuntė misionierius į Petaganiją ir kitus kraštus.

Kai buvo išleistas Italijoje įstatymas uždaryti vienuolijas, vidaus reikalų ministras Ratacis (Ratazzi) išgelbėjo kun. Bosko vienuoliją, pasiūlydamas vardą "vienuoliją" pakeisti į "draugiją". Su tuo sutiko ir šv. Sostas. Taip ir dabar saleziečiai nėra vienuolija, o DRAUGIJA. Širdimi - vienuolija, o etikete - Draugija.

Kun. Boskas pirmąjį vienuolijos būrelį surinko 1850 m.

Kun. Jonas Boskas pasižymėjo ne tik kaip vaikų pedagogas, bet kaip žurnalistas - kaip rašytojas, istorikas ir redaktorius. Yra parašęs "Italijos istoriją", daug knygelių jaunimui.

Seserų instituto įkūrimas

Pradžioje kun. Jonas Boskas darbavosi tik su berniukais. Vėliau jį įkalbėjo, kad prieš mirtį panašią dovaną, kaip su berniukais, paliktų ir neturtingoms ir apleistoms mergaitėms. Kun. Boskas, pasinaudodamas saleziečiu kun. Pestarinu, surado Mornezės parapijoje mergaičių, kurios ir tapo antroji kun. Bosko dovana. Pirmoji naujos mergaičių saleziečių motina buvo paskirta Marija Domininka Madzarello. Joms buvo suteiktas Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų vardas (F.M.A.). 1873 metais rugpjūčio 5 dieną pirmosios sudėjo vienuoliškuosius įžadus. Marija Domininka Madzarello Mornezėje ėjo motinos pareigas 35 metus. Būdama aukštos dvasinės kultūros mirė Nicoje 1881 metais gegužės 14 dieną. 1951 metais birželio 24 dieną paskelbta šventąja. (Šiuo metu Marijos Krikščionių Pagalbos Dukterų - Saleziečių yra apie 17.000).

Šv. Kun. Jono Bosko veikla išsiplėtė po visą pasaulį. Šv. Kun. Jono Bosko mirties dieną visame pasaulyje buvo 773 saleziečiai (274 novicijai). Saleziečiai turėjo 57 namus, 6 inspektorijas. Marijos Krikščionių Pagalbos Dukterų institute buvo 60 seserų (100 novicijų), turėjo 50 namų. Visame pasaulyje saleziečiai turėjo apie 80 tūkstančių bendradarbių. Mirė 1888 metais sausio 31 dieną. Šventuoju paskelbtas 1934 metais balandžio 1 dieną.

Šv. Kun. Jonas Bosko Saleziečių šeimą sudaro dvi pagrindinės grupės: vyrai saleziečiai (SDB) ir merginos (FMA). Be to, Saleziečių šeimai priklauso dar saleziečių bendradarbių, buvusių auklėtinių, sąjungos, merginos Savanorės veikiančios slapta, ir dar apie 16 saleziečių įsteigtų grupių, kurios darbuojasi su apleistu jaunimu šv. kun. Jono Bosko dvasioje.

Saleziečiai vyrai vieni yra vienuoliai kunigai, kiti vienuoliai pasauliečiai (koadiutoriai). Uniformas nešioja tik FMA merginos (pilkos ir baltos spalvos), be žiedų, be naujų vardų. Saleziečiai kunigai nesivadina „tėvais“, nors to ir nesibaido.

Saleziečių draugijai vadovauja jau devintas šv. kun. Jono Bosko įpėdinis Don Vecchi, kuris savo pirmosiomis veiklos dienomis 1996 metais lankėsi Lietuvoje. Lankė Saleziečių namus Vilniuje, ir Kaune - Lietuvos Saleziečių centrą ir bažnyčią.

TRUMPAI APIE ŠV. KUN. J. BOSKO SALEZIETIŠKĄJĄ AUKLYBĄ

Šv. Kun. Jonas Boskas neparašė jokio savo išsamaus pedagogikos vadovėlio, sakydamas „Darykite kaip daro kun. Boskas“, palikdamas atvirą ir gyvą auklybą visiems laikams, prisitaikant vietos ir laiko sąlygoms.

Salezietiškoji pedagogika yra vadinama „Apsaugos sistema“. Saleziečių auklėtojų pareiga saugoti auklėtinius nuo nusikaltimo, nepaliekant vienų, su jais bendraujant ir juos mylint. Pats dangus jam nurodė salezietiškąjį metodą: „Ne mušimu, bet meilumu ir meile“. Savo darbą kun. J. Boskas pradėdavo priglausdamas benamius, juos mokydavo katekizmo pagrindų, rašto, amato, kad savo laiku rastų deramą vietą visuomenėje - būtų geri krikščionys ir sąžiningi savo valstybės piliečiai.

Priemonės: religinės praktikos, pamaldumas Švč. Sakramentui ir Švč. Mergelei Marijai, sportas, žaidimai, ekskursijos, stovyklos, darbas, su šūkiu „Būk linksmas“.

Auklėtoją su auklėtiniu turi rišti nuolatinė draugystė, meilė ir pasitikėjimas. Auklėtinis turi žinoti, kad jis mylimas ir auklėtojas labai nenori bausti.