Apie ženklą ir šūkį
į pradžią
 
 
   
   
 
Ženklas ir šūkis

Sinodo ženklas

 

Ženklas patvirtintas Vyriausiosios komisijos posėdyje 2005 05 19. Ženklą sukūrė dailininkė Silvija Knezekytė.

Ženkle išryškėja Kauno arkikatedros – mūsų arkivyskupijos Motinos bažnyčios siluetas. Jis panašus į „Nojaus arką“ – Dievo teikiamo gelbėjimo simbolį.

„Arką“ skalauja vandenų, simbolizuojančių mirtį nuodėmei ir prisikėlimą gyventi su Kristumi, bangos.

Baltumu švytintis kryžius – „arkos“ vairininko ir kelionės vadovo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, simbolis. Jis drauge yra ir kelionės tikslas, teikiantis kryptį visoms mūsų atsinaujinimo pastangoms.

Arkikatedros siluetą įsupęs vėjo gūsis, tarsi „Nojaus arkos“ burės, simbolizuoja Šventąją Dvasią – atgaivinančią, uždegančią naujai pradžiai, įkvepiančią kūrybai ir apgaubiančią „galia iš aukštybių“.

Sinodo šūkis „AŠ VISA DARAU NAUJA“ (Apr 21, 5)

ATEIK, VIEŠPATIE JĖZAU! PAGIRDYK MUS GYVUOJU VANDENIU IR VISA DARYK NAUJA!

Apreiškimas Jonui, 21

1 Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko ir jūros taip pat nebeliko. 2 Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. 3 Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. 4 Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“.

5 O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri“. 6 Ir jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. 7 Tai paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus. 8 O bailiams, neištikimiems, nešvankėliams, žudikams, ištvirkėliams, burtininkams, stabmeldžiams ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis“.

 

Meditacija (2005 m. vasara)

Nors mūsų „akys dar ašaroja, mus lanko mirtis, išgyvename liūdesį, dažnai aimanuojame ir sielvartaujame“, bet liturgijoje, bendruomenės šventėse ir tyliame širdžių susitikime su gyvojo vandens nešėju – JĖZUMI KRISTUMI – Alfa ir Omega – patiriame: Jis apsigyveno pas mus, esame Jo tauta, pats Dievas yra su mumis.

Esame Bažnyčios – Jo nuotakos – vaikai ir gyvename viltimi, jog ašaros, mirtis, aimanos ir sielvartas galų gale praeis.

Jau dabar esame pašaukti melstis, gyventi ir darbuotis taip, kad Bažnyčia taptų puošni Kristaus nuotaka ir joje žmonės susitiktų su Dievu, būtų paguosti, atgaivinti ir sustiprinti naujam gyvenimui.

Išgyvendami uždavinio didingumą ir savo silpnumą pasitikime Jėzaus – visa ko Pradžios ir Pabaigos – pažadu „Štai aš visa darau nauja!“, nes Jo žodžiai „patikimi ir tikri“. „Tasai, kuris mus šaukia, yra ištikimas; jis ir įvykdys!“ (plg. 1 Tes 5, 24). Mūsų dalis – trokšti Jo labiau už viską, konkrečiais darbais atsiliepti į Jo meilės pašaukimą – kasdien gyventi kaip dera Dievo sūnums ir dukroms...

ATEIK, VIEŠPATIE JĖZAU! PAGIRDYK MUS GYVUOJU VANDENIU IR VISA DARYK NAUJA!

© Kauno arkivyskupija, 2007