ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Ganytojo žodis
2002 m. gruodis (1 advento sekmadienis, B)

Budėkite ir laukite

Adventas - pasirengimo Kristaus Gimimo šventei metas. Pagrindinis šio laikotarpio šūkis - Viešpaties raginimas: Budėkite ir laukite! Jis skamba daugelyje Evangelijos vietų:

Budėkite, nes nežinote, kada ateis jūsų Viešpats.
Ką sakau jums, sakau ir visiems: Budėkite.
Budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Dievo Sūnaus akivaizdoje.

Raginimas budėti dažnai skambėjo ir apaštalo Pauliaus lūpose:

Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės vyriškai, būkite stiprūs!
Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius.

Kodėl taip įsakmiai esame raginami budėti? Tikriausiai todėl, kad Dievas mus pažįsta geriau, nei mes pažįstame patys save: jis žino, kokie esame silpni, nepastovūs ir neištvermingi, kad apgailėję savo klaidas bei nuodėmes dažniausiai užmirštame pasiryžimus. Nuo ryto iki vakaro esame įtaigojami rinktis tarp to, kas gera, bet mūsų prigimčiai nelengva, ir to, kas dirgina mūsų smalsumą, vaizduotę ir žada naudą bei malonumą. Užmiršę tėvų ar mokytojų bei Bažnyčios priminimus rinktis gėrį, pradedame plaukti pasroviui drauge su žmonių dauguma. Patekus į minios srovę lengva pasiteisinti: "visi taip elgiasi".

Skaitant budėjimą primenančias Šv. Rašto eilutes, gali ateiti mintis, o kodėl Dievas kokiu nors aiškesniu, įsakmesniu būdu neprimena mums apie save, kai būname beužmirštą savo pareigas ir pasiryžimus? Tikriausiai galėtų, tačiau mylintis Dievas nenori būti tokiu pedagogu, kuris nuolat primindamas mokiniams jų klaidas tiek įsigrįsta, kad šie nenori jo matyti akyse. Iš tikrųjų Dievas netyli ir nuolatos kalba žmogui per jo sąžinę, per Šv. Raštą, beldžiasi į jo širdį per Bažnyčią ir kitokiais būdais, tačiau žmogus dažnai nenori girdėti nei savo sąžinės, nei balso iš šalies. Tada Dievui lieka tik laukti, kaip tam tėvui savo sūnaus palaidūno.

Pradėdama naujus liturginius metus Bažnyčia nesuranda mums svarbesnio žodžio už Kristaus žodį: Budėkite! Tai turi tapti mūsų kasdienio gyvenimo svarbiausiu šūkiu.

Kristaus raginimas budėti yra reikalingas jaunimui, kuriam kasdien reikia rinktis tarp gėrio ir savęs luošinimo ieškant malonumų, svaigalų ar narkotikų, tarp krikščioniškos ir holivudinės kultūros, privedančios prie savęs, kaip asmenybės, sunaikinimo.

Subrendęs žmogus taip pat kasdien turi budėti, ką pasirinks: darbą bei atsakomybę už savo ir kitų likimus ar tinginiavimą bei lengvapėdiškumą, viliantis valstybės pašalpos ar bent duonos riekės iš labdaringos organizacijos.

Raginimas budėti ypač aktualus šiandien, kai žmonės labai dažnai klaidinami reklamos ir egoistinių tikslų siekiančių grupuočių. Pavyzdžiui, forsuojama priimti Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuriame numatoma leisti žudyti net 22 savaičių kūdikius, įteisinamas ne seksualinis vaikų ugdymas, bet primityviausias švietimas, kaip naudojantis saugos priemonėmis apsisaugoti nuo AIDS ir nepageidaujamo nėštumo. Toks "švietimas" prisidės prie kartos, kuriai nieko nebus šventa, ugdymo. Įstatymo projekto rengėjai, įtikėję, jog svarbiausios Lietuvos žmonių sveikatos ir demografinės problemas išsprendžiamos aprūpinant jaunimą kontraceptikais ir prezervatyvais, užmiršo, kad toks įstatymas pažeistų tėvų teisę į savo vaikus ir jų auklėjimą. Katalikai tėvai negali sutikti su neatsakingų asmenų peršamomis nuostatomis, kurios aiškiai prisidės prie dar didesnio mūsų jaunimo moralinio žalojimo. Juk visi žino, jog ankstyvi lytiniai santykiai žaloja paauglio psichiką.

Pagaliau prieš kiekvienus rinkimus reikia budėti, kad neišsirinktume savanaudžių, mokančių populiariai kalbėti, tačiau besirūpinančių tik savo ir savo artimųjų reikalais. Ar ne per daug prisikentėjome Nepriklausomybės metais vien dėl to, jog per rinkimus darėme lengvapėdiškus sprendimus? Raginimas budėti siejasi su ateinančio Kristaus laukimu. Budėkite, nes nežinote, kada ateis namų šeimininkas,- kalbėjo Kristus. Pirmieji krikščionys raginimą budėti bei laukti suprato kaip labai greitą antrąjį Kristaus atėjimą ir būsimą pasaulio pabaigą. Panašiai šiuos žodžius kai kurie krikščionys supranta ir šiandien ir nuolat gąsdina save ir kitus greitai būsiančia pasaulio pabaiga. Iš tikrųjų pasaulio pabaiga tikrai ateis, tačiau tikriausiai anksčiau mes sulauksime mūsų asmeninio gyvenimo pabaigos ir susitikimo su Šeimininku, apdovanojusiu mus sveikata, protu bei kūrybinėmis galiomis ir pavedusiu tvarkytis kuriant gėrį sau ir kitiems. Raginimas budėti - tai kvietimas būti geru Dievo bendradarbiu. Budime ir laukiame Kristaus, kai esame atidūs Dievo balsui, kuris mus ragina visada pasirinkti tik gėrį.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą