Kauno arkivyskupija

archyvas

užsisakyti naujienas

klausimai ir atsakymai

nuorodos

medis

paieška

www.katalikai.lt

Arkivyskupo tekstai

Ganytojo žodis

Kristus Karalius
Kauno arkikatedra, 2004 m. Kristaus Karaliaus iškilmė

Kristaus Karaliaus iškilmėje yra skaitoma Evangelija apie Nukryžiuotąjį Jėzų. Iš kenčiančio Kristaus tyčiojosi seniūnai, kareiviai ir net vienas nukryžiuotas nusikaltėlis, o kryžių supanti minia, kaip taikliai pažymėta pasakojime, "stovėjo ir žiūrėjo" (Lk 23). Siaučiančio blogio akivaizdoje labai panašiai elgiasi ir tie žmonės, kurie domisi tik kriminaliniais nusikaltimai - kas ką apiplėšė ar užmušė, o paskui dejuoja, jog aplinkui labai bloga. Evangelistas tikriausiai ir apie juos pasakytų: "stovėjo ir žiūrėjo", bet nieko nedarė, kad nekerotų blogis ir nebūtų niekinami patys švenčiausi dalykai.

Kodėl per Kristaus Karaliaus iškilmę skaitomas šis kraupus nukryžiavimo vaizdas, rodantis ne išaukštintą, bet paniekintą ir prie kryžiaus prikaltą pasaulio Gelbėtoją? Net užrašas - "Šitas yra žydų karalius" - buvo prikaltas prie kryžiaus pasityčiojimui. Kristaus Karaliaus iškilmėje, atrodo, tiktų pasakoti apie Jėzų, maitinantį minias, nutildantį audrą ar išvarinėjantį demonus. Šioje vietoje prisiminkime, ką Dievo Dvasia kalbėjo pranašo Izaijo lūpomis: "Mano mintys - ne jūsų mintys, o mano keliai - ne jūsų keliai", - VIEŠPATIES žodis". Kristus Karalius atėjo ne valdyti, ne teisti, ne galią rodyti, bet mylėti, tarnauti ir gelbėti. Jis kalba: "Mano Siuntėjo valia reikalauja, kad nepražudyčiau nė vieno, kuriuos jis man pavedė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną" (Jn 6,39).

Tuo metu, kai buvo tyčiojamasi iš Nukryžiuotojo, vienas nusikaltėlis išpažino savo kaltę: "Mudu teisingai gavome, ką esame užsitarnavę, o šitas nieko blogo nėra padaręs". Jis nesijautė vertas pasigailėjimo ir prašė labai nedaug: "Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę". Panašiai ir mes kartais prašome gerą žmogų: "Prisimink mane savo maldose". Į šį nuolankų nusikaltėlio prašymą Jėzus atsakė: "Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje". Ar savo mirties valandą nenorėtume išgirsti panašių Viešpaties žodžių? Tuomet tik jie bus brangūs. Visa kita - pinigai, valdžios postai ir žmonių teikta garbė - neturės jokios vertės. Štai kokį Karalių šiandien pagerbiame! Jis atleidžia kaltes ir apdovanoja žmogų Dievo vaikų garbe; jis tvirtina, jog net labiausiai puolęs žmogus gali pasiekti jo karalystę ir amžinai būti laimingas.

Tačiau neklyskime, nes mūsų Karalius yra ne tik atleidžiantis, bet ir reiklus, ir jo gailestingumu nereikėtų piktnaudžiauti. Visą gyvenimą stovėję ne tenai, kur jis kviečia mus būti, galime ir likti kairėje su ožiais, kaip tai pasakojama Evangelijoje pagal Matą. Jėzus labai aiškiai kalba apie paskutiniuosius dalykus: "Jo (Žmogaus Sūnaus) akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. <...> ir prabils į stovinčius kairėje: ‚Eikite šalin nuo manęs". Kristus Karalius reikalauja iš mūsų aiškaus apsisprendimo - ar esame su juo, ar su jo niekintojais. Kristus tarsi perskiria žmones: vienoje pusėje lieka atmetantieji jį, o kitoje - patiriantieji jo gailestingumą. Kurioje pusėje esi tu? Kurioje norėtumei likti dabar ir per amžius? Tai labai asmeniški ir be galo svarbūs klausimai, į kuriuos atsakyti nėra lengva. Gyvename moralinio sumišimo laikais, kai blogio demonas dažnai pasirodo angelo pavidalu ir nedoram elgesiui pateisinti surandami tūkstančiai argumentų. Populiariausias iš jų - pasiteisinimas, jog visi taip daro.

Su kuo mes esame? Praėjo buldozerinio ateizmo laikai, kai buvo viešai tyčiojamasi iš Kristaus ir jam ištikimų žmonių. Dabar gi nebent nekontroliuojamoje interneto svetainėje galima užtikti atvirų Dievo niekintojų. Tačiau ar į jų eiles neįsirašo visi, kurie sąmoningai nieku laiko Dievo valią, mums aiškiai pateiktą Dekaloge? Pinigų medžiotojai per televiziją rodo smurtu ir seksu alsuojančius filmus, organizuoja jokių moralinių normų nesilaikančius vadinamuosius realybės šou ir steigia interneto kavines su smurtiniais kompiuteriniais žaidimais. Paaugliai stebi šiuos serialus bei renginius, žaidžia smurtinius žaidimus ir mokosi gyventi, nesilaikydami jokios moralės, kaip plaštakės ar kaubojai iš televizijos ekranų. Belieka dejuoti - kas gi atsitiko, kad paaugliai žiaurėja, šeimos byra ir žmonės žudosi. Niekas nenori prisiimti atsakomybės už šiuos mirties kultūros padarinius.

Kristus Karalius, jei norime būti jo pusėje, kviečia mus prisiimti atsakomybę už dabartinį gyvenimą ir nepalikti jo kurti tiems, kurie neturi jokių kitų vertybių, išskyrus nešvarų pelną ir valdžios godulį. Prisiimti atsakomybę - tai neskandinti savęs alkoholyje ir nelaukti, kad koks nors karaliaus mus apdovanotų, bet sąžiningai darbuotis, kad visiems būtų geriau, kad vaikai turėtų ateitį. Prisiėmus atsakomybę už savo Tėvynę reikia mąstyti ne tik apie savo gyvenimą, bet ir apie kitų, su kuriais Dievas leido gyventi šiame laikmetyje ir šiame žemės lopinėlyje, kurį vadiname Lietuva. Prisiėmę atsakomybę už Bažnyčią, neturime teisės sakyti, atseit, tegu ja rūpinasi vyskupai ir kunigai. Gyvosios Bažnyčios statytojai esame visi - dvasininkai ir pasauliečiai, per Krikštą ir Sutvirtinimą tapę Kristaus Bažnyčios nariais.

Kristau Karaliau, viešpatauk mums, nes Tavo karalystė, kaip kalbame Mišių dėkojimo giesmėje, yra "tiesos ir gyvybės karalystė, šventumo ir malonės karalystė, teisingumo, meilės ir taikos karalystė".

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą