|
ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai
ir raštai | Arkivyskupo
tekstai | Tarnybų
dokumentai | Pastoracinė
medžiaga | Informacinė
medžiaga | Kauno
arkivyskupijos naujienos
Arkivyskupo
tekstai
Ganytojo
žodis
Motinos meilė ir auka
Motinos dienai (2004 m.)
Motinos dienos proga paprastai pasakome savo motinoms
daug gerų žodžių, nes jos šito yra užsitarnavusios.
Šiandien išmetę iš atminties tas išimtis, kai motinos
užmiršusios savo pašaukimą palieka vaikus likimo valiai,
pamąstykime apie gerąsias motinas. Bažnyčia jų priekyje
pastato Dievo Motiną Mariją ir jos garbei skiria visą
gegužės mėnesį. Marija yra motinų motina, ir jos asmenyje
pagerbiame visų motinų meilę ir pasiaukojimą.
Norėdamas pasakyti motinoms gerų žodžių, pasiremsiu
tuo, kas apie jas rašoma Evangelijoje, ir kaip šitai
kino juostoje įkūnijo Melas Gibsonas. Visame pasaulyje
nevienareikšmiškai buvo priimtas jo sukurtas filmas
"Kristaus kančia". Kai kas jame įžiūrėjo antisemitizmo
apraiškų, kiti - per daug žiaurumo, ir labai gaila,
kad liko nepastebėtas nuostabiai šviesus tikros Motinos
paveikslas. Štai jis.
Apaštalas Jonas pranešė Marijai, jog Jėzus yra suimtas.
Nuo šio momento Marija sekė Sūnų iki nukryžiavimo. Ji
ne tik sekė paskui Jėzų, bet, pati kentėdama, stiprino
Sūnų, būdama visai arti jo. Kai sumuštas ir surakintas
Jėzus įmetamas nakčiai į rūsį, Marija atsigula ant akmeninių
grindų, tarsi norėdama išgirsti Sūnaus širdies plakimą.
Suakmenėjusia širdimi, krūptelėjimu atsiliepdama į kiekvieną
budelio kirtį, Motina stebi baisų Jėzaus nuplakimą,
po to balta skepeta sušluosto Sūnaus kraują. Marija
nepanikuoja, nesiblaško, ji, atrodo, net slopina savyje
skausmą: matome tik skausmingą jos veidą ir retkarčiais
riedančias ašaras. Didžiausias skausmas paslėptas giliai
širdyje.
Kančios kelyje į Golgotą Motina nepasitraukia nuo Sūnaus,
eina iš paskos minioje. Kai Jėzus parkrinta su kryžiumi,
ji ištaria jam tuos pačius žodžius, kaip anuomet vaikystėje,
kai Jėzus parpuolė ant žemės: "Sūnau, aš esu čia".
Prisiartinusi prie Jėzaus ant kryžiaus ji bučiuoja kruvinas
Sūnaus kojas ir sako: "Sūnau, leisk man numirti
su Tavimi". Marija kenčia ilgiau nei Jėzus. Jis
jau miręs, jau nuimtas nuo kryžiaus, o Motinos kančia
tęsiasi: ant kelių ji laiko baisiai nukankinto Sūnaus
kūną.
Per visą filmą žvelgi į šitą Motiną ir jos asmenyje
matai visas gerąsias motinas, kurios geba užmiršti save,
pajėgia pakelti visus išbandymus ir viską atiduoti vaikams:
padėti, stiprinti juos ir vesti per gyvenimą.
Hedonizmu ir mirties kultūra paženklintas mūsų laikmetis
sužaloja daugelio motinų paveikslą. Daugelis jų užmiršo
tai, ką Kūrėjas labai giliai yra įdėjęs į kiekvienos
motinos širdį. Jei vaikas nėra motinos lydimas per gyvenimą,
jis netenka pačios didžiausios Dievo dovanos, patiria
pačią didžiausią skriaudą, kuri vėliau galbūt prasiverš
agresija ir žiaurumu. Tai sąmoningai nesuvoktas, bet
užslėptas kerštas visuomenei, kad ji apiplėšė jo motiną,
o drauge ir jį, negalėjusį patirti didžiausios ir brangiausios
motinos meilės. Tie tūkstančiai šalia mūsų gyvenančių
Lietuvos vaikų, kurių visuomenė bijo dėl jų žiaurumo,
yra gyvas priekaištas tiems, kurie suniekina moterį
- motiną, paversdami ją daiktu, egoistinio malonumo
įrankiu.
Šiandien neužtenka vien prisiminti gerąsias motinas.
Reikia valdžios, švietimo ir kultūros darbuotojų rūpinimosi,
kad visuomenės sąmonėje būtų restauruotas tikros motinos
paveikslas. Tikėkimės, ateis laikas, kai bus renkamos
ne grožio karalienės, ne "mis nelaisvės",
ne nešvaraus šou biznio žvaigždės, bet išaukštinamos
geriausios, labiausiai pasiaukoti gebančios motinos.
Tad būkite pasveikintos, mylimos mamos ir močiutės,
kurios visuomet stengėtės būti panašios į Dievo Motiną
ir su panašia meile ėjote per gyvenimą ir vedėte savo
vaikus - mus visus.
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal
į sąrašą
|
