ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Vilties metas
I Advento sekmadienis, 2005

"Visi mes tapome lyg nešvarūs, mūsų teisūs darbai lyg suteršti skudurai. Nuvytome visi tarsi lapai, ir mūsų blogi darbai tarsi vėjas mus neša. Nėra kas šauktųsi tavojo vardo, kas stengtųsi tvirtai tavęs laikytis. <…> O vis dėlto, Viešpatie, tu - mūsų tėvas. <…> mes visi - tavo tauta" (Iz 64), - šie pranašo Izaijo žodžiai taikliai apibūdina nuodėmės sužeistą žmogaus dvasią, kurioje nepaliauja spindėjusi prisikėlimo viltis. Nuodėmėse susipainiojęs žmogus kelia rankas į dangų ir maldauja Dievo gailestingumo. "Viešpatie, atsigręžk! Gelbėk mane! Išvaduok mane dėl savo ištikimosios meilės!" (Ps 6, 5), - panašūs maldavimai skamba visose Šventojo Rašto knygose.

Šį sekmadienį įžengėme į tylos ir laukimo laikotarpį, kviečiantį palikti mus žudančio blogio tamsą ir su viltimi žvelgti į ateitį, patikint ją į žemę ateisiančiam Jėzui Kristui. Jo šviesos mums labiausiai reikia, ir niekas negali jos pakeisti. Šviesos neatnešė atgauta nepriklausomybė, nes daugeliui rūpėjo ne kaip būti geresniems, bet kaip tapti turtingesniems. Šviesos neatnešė modernios visuomenės komunikavimo priemonės, atvirkščiai, daugeliui jos tapo suklupimo akmeniu. Užtenka pavartyti bulvarinius laikraščius bei žurnalus, pažiūrėti komercinės televizijos laidų, užliejančių smurto bei erotikos lavina, ar aplankyti kai kurias interneto svetaines ir suprasi, kas valdo pasaulį. Kristus piktąją dvasią pavadino "pasaulio kunigaikščiu". Šis kunigaikštis sugebėjo pasinaudoti laisvės sąlygomis, kad paskandintų žmones moralinėje sumaištyje ir nuodėmės tamsoje. Tai liudija vis dažniau pasigirstantys balsai, kad žodžius moralė, sąžinė, garbė ir žmogiškas padorumas, kaip pasenusius, ateityje pakeis keiksmažodžiai, kuriuos rusų kalbos nesimokę paaugliai taria be akcento.

Geros valios žmonės dejuoja matydami moralinę visuomenės degradaciją: kasmet jaunėjančius nusikaltėlius, alkoholizmo ir kvaišalų plitimą, šeimų krizę ir pastangas įteisinti blogį. Per legalų negimusių kūdikių naikinimą įteisintas Lietuvos genocidas. O ką jau kalbėti apie legalizuotą alkoholio reklamą ir pinigus palikti kviečiančius lošimo namus. Sąmoningi lietuviai išgyvena, kad daugelis mūsų tautiečių visiškai prarado pilietinį atsakingumą, lengvai patiki apsukrių politikų pažadais, susigundo dovanėlėmis bei koncertais.

Adventas kviečia ne dejuoti, o tiesiog pamąstyti, kaip daugiau įsileisti dangaus šviesos į savo gyvenimą, kaip padėti kitiems ir kaip pristabdyti blogio plitimą. Jėzus Kristus nuolat ragino žmones budėti, nes blogis yra pavojingas tik tuomet, kai miegama. Jis Dievą palygino su šeimininku, palikusiu savo tarnams įpareigojimų ir įsakiusiu budėti, kad "netikėtai sugrįžęs nerastų jų miegant". Jis kalbėjo: "Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!" (Mk 13). Jėzaus kalbose jaučiamas tiesiog motiniškas rūpestis žmonėmis, kad tik jie budėtų, nepasiklystų, o jei pasiklydo, kad vėl surastų kelią į Tėvo namus. Ką reiškia budėti? Reikia palikti laiko savo dvasiniams reikalams.

Pirmiausia reikia atsikovoti sekmadienį. Internete mačiau raginimą šį sekmadienį neiti į parduotuves. Apgailėtina, kad laisvoje Lietuvoje jos apskritai sekmadieniais dirba, nes tai liudija dvasinės kultūros stoką ir žmonių pavergimą. Dar galima suprasti dirbančias mažas maisto parduotuves, bet ne prekybos gigantus, pardavinėjančius statybines ar buitines medžiagas. Katalikai turėtų ne tik per Adventą, bet visada laikytis nuostatos: sekmadienį be pačios svarbiausios priežasties neperžengsiu parduotuvės slenksčio. Jokia jėga nesugebės į gera pakeisti mūsų gyvenimo, jei neišsikovosime laiko savo dvasinėms reikmėms.

Tačiau sekmadienio per maža, reikia žengti antrąjį žingsnį - bent šiek tiek sutvarkyti šiokiadienio laiką, ypač apriboti televizijai skirtą laiką. Ne be pagrindo yra teigiama, kad šiuolaikinė televizija žmones paverčia zombiais. Siūlau sugrįžus į namus paskaičiuoti, kiek laiko jūsų šeimos nariai praleidžia žiūrėdami tuščias ar net dvasią žalojančias laidas. Tikinčiųjų namuose televizorius negali būti stabas, kuriam aukojamas visas laisvalaikis ir vaikų dvasinis ugdymas. Tėvams reikėtų su vaikais aiškiai aptarti, kodėl nereikia televizijai skirti daug laiko. Jeigu turime išminties saugoti savo pinigines, kad nusikaltėliai jų neapšvarintų, tai ne mažiau jos reikia, kad eterio teršėjai smurtu ir erotika neapiplėštų mūsų pačių ir vaikų dvasios. Tikrai sveikintini visi, kurie turi drąsos televiziją pakeisti gera knyga.

Daug kam reikia žengti ir trečiąjį žingsnį - apgalvoti savo santykį su internetu ir kompiuteriniais žaidimais. Tarnaudamas kariuomenėje ir būdamas lageryje prisižiūrėjau, kiek daug laiko vyrai praleisdavo lošdami domino. Panašūs žaidimai tik alina žmogaus dvasią. Tačiau domino yra visai nekaltas žaidimas, palyginti su tuo, ką vaikai suranda internete ir kaip jų dvasią žaloja tie kompiuteriniai žaidimai, kuriuose jie gali virtualiai net žudyti bei smurtauti. Modernios komunikacijos priemonės yra Dievo dovana, tačiau neišmintingose rankose jos tampa be galo pavojingos.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą