ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Ganytojiškas laiškas
dėl atsakomybės, rengiant tikinčiuosius priimti šventuosius Sakramentus

Mieli ir brangūs tikintieji,

Popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje, skatino vyskupus ir kunigus daug dėmesio skirti evangelizacijai. Savo kalboje vyskupams to atmintino vizito dienomis, jis kalbėjo: "Visų pirma noriu paskatinti jus teikti pirmenybę jūsų bendruomenių evangelizacijai vis kruopštesne ir geriau dabarties reikalavimus atitinkančia katecheze". Šį Šventojo Tėvo raginimą išgirdo dauguma kunigų ir katechetų, kurie labai uoliai padeda vaikams, jaunimui ir suaugusiems įsisavinti tikėjimo žinias, tuo pasirengiant vaisingam Sakramentų priėmimui. Už šias pastangas noriu jiems kuo nuoširdžiausiai padėkoti.

Deja, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet rimta katechezė nepateisinamai apleidžiama, ir elgiamasi taip, kaip sovietiniais metais elgėsi tik bailūs ir labiausiai apsileidę sielovadininkai, leidę priiminėti sakramentus visiškai nepasiruošusiems tikintiesiems. Dar liūdnesni atvejai, kai kunigai ne tik kad nesirūpina gera savo parapijiečių katechizacija, bet, siekdami naudos ar populiarumo, priima nepasiruošusius tikinčiuosius iš kitų parapijų ir teikia jiems sakramentus. Apgailėtina, kuomet tokį nekunigišką elgesį bandoma pateisinti tariamu uolumu sielovadoje. Iš tiesų toks elgesys neša didelę žalą Bažnyčiai, todėl negali būti toleruojamas.

Matydamas tokią padėtį, kviečiu visus tikinčiuosius prisiminti, tegul iš pirmo žvilgsnio ir elementarius, bet labai svarbius evangelizacijos momentus bei parapijų klebonams ir kitiems sielovadininkams tenkančią atsakomybę padėti tikintiesiems tinkamai pasirengti ir priimti šventuosius Sakramentus.

Parapijos bendruomenėje visų pirma turi būti sukuriama tokia aplinka, kuri padėtų tikintiesiems bręsti tikėjime, ugdytų dorybes, bendruomeniškumo ir atsakomybės jausmą, skatintų sėkmingai apaštalauti.

Eucharistiją ir visus Sakramentus reikia taip švęsti, kad tikintieji Liturgijoje patirtų Dievo malonės gausą, galėtų maldingai, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti Išganymo Slėpiniuose, teiktų Dievui garbę, pašventintų savo krikščioniškąjį gyvenimą.

Už tikinčiųjų pasirengimą priimti ir tinkamai švęsti Sakramentus visų pirma yra atsakingas parapijos klebonas. Šiame darbe jam padeda kiti parapijoje dirbantys kunigai, parapijos katechetai.

Visiems tikintiesiems noriu priminti, kad rengtis Sakramentams ir juos švęsti reikėtų savo parapijos bendruomenėje, idant tikėjimu joje įsišaknytų ir taptų gyvais, sąmoningais bei aktyviais tikinčiųjų bendruomenės nariais. Savo parapijos bendruomenę reikia branginti panašiai, kaip geri vaikai brangina savo šeimą.

Kūdikių Krikšto atvejais būtina skirti deramą laiką pokalbiui su tėvais ir krikštatėviais, kurio metu ypatingas dėmesys turi būti skirtas tikėjimo ugdymui šeimoje, krikščioniškam vaikų auklėjimui, Krikšto Sakramento ir liturgijos supratimui, tėvų bei krikštatėvių įsipareigojimams bei prasmingam dalyvavimui Krikšto apeigose.
Suaugusiems Krikšto Sakramentas teikiamas tik gerai pasirengus ir įsitikinus, kad katechumenas yra tikrai pasirengęs krikščioniškai gyventi.
Pirmajai Išpažinčiai ir Šventajai Komunijai vaikai rengiami savo parapijos bendruomenėje. Pasirengimas apima ne tik katechezės pamokas, bet ir dalyvavimą sekmadienio Šventosiose Mišiose, be kurio pats pasirengimas šiems Sakramentams prarastų pagrindą.

Klebonams priimti vaikus iš kitų parapijų leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik su sąlyga, kad jie per visą pasirengimo laikotarpį, toje parapijoje, kurioje ketina priimti Sakramentus, reguliariai dalyvaus katechezės pamokose ir sekmadienio Šv. Mišiose. Išimties tvarka taip pat leidžiama priimti šiuos Sakramentus ir kitoje parapijoje, pateikus parapijos klebono, kurioje buvo rengiamasi šiems sakramentams, liudijimą apie pasirengimą. Netoleruotini atvejai, kai vasarą tėvai ar seneliai nuveža vaikus į gimtinę ir ten per kelias savaites jie "paruošiami" Pirmajai Komunijai. Šį sovietinių laikų reliktą reikia kuo skubiau išgyvendinti, įtikinant tėvus, jog rimta katechizacija vaikui yra būtinai reikalinga.

Sutvirtinimo Sakramentui rengiamasi ir jis švenčiamas savo parapijoje. Šiam pasirengimui turi būti skirtina pakankamai laiko. Siekiama ne tik pagilinti ir praplėsti tikėjimo tiesų pažinimą. Sutvirtinamieji ugdomi ir įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą.

Santuokos Sakramentas, tinkamai pasirengus per tam tikrą Bažnyčios nustatytą laikotarpį, švenčiamas vieno iš sutuoktinių parapijoje. Pokalbiams su sužadėtiniais klebonas skiria pakankamai laiko, ypač atkreipdamas dėmesį į tikėjimo ugdymą šeimoje, pagrindinius krikščioniškosios moralės principus, vaikų religinį auklėjimą ir įsijungimą į aktyvų parapijos bendruomenės gyvenimą. Kunigas, be Ordinaro nustatyto pasirengimo teikiantis Santuokos sakramentą, padaro sutuoktiniams didelę dvasinę skriaudą.

Kitoje parapijoje Santuokos Sakramentas gali būti švenčiamas tik esant svarbiai priežasčiai, gavus klebono leidimą tuoktis už parapijos ribų, pateikus dokumentus, liudijančius Krikštą, laisvą sužadėtinių stovį ir tinkamai parengus sužadėtinius. Visa kanoninė ir pastoracinė atsakomybė dėl Santuokos Sakramento pasirengimo, šventimo ir galiojimo tenka ją laiminančiam kunigui.

Raginu visus sielovadininkus ir jų padėjėjus maldoje pasverti, kaip iki šiolei parapijoje buvo vykdoma sielovada, ir ateityje nesivaikyti pigaus populiarumo, nes tuo Bažnyčiai daroma didelė žala. Šiandieninei Bažnyčiai reikalinga rimta katechizacija ir evangelizacija.

Mes sakome, kad prievarta brukamas ateizmas padarė didelę skriaudą mūsų tautos dvasiniam gyvenimui. Raginu visus parodyti reikiamą dėmesį, kad dabar, turėdami visas galimybes išpažinti ir liudyti tikėjimą, netaptume tolesniais savo dvasingumo duobkasiais. Tegul Dievo Dvasia, veikianti per šventuosius Sakramentus, ateina į ramybės ir palaimos trokštančią ir parengtą Dievo malonei širdį.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmėje.
Kaunas, 2005 metų gegužės 29 dieną.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą