ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Šventųjų Kalėdų šviesa
Žodis šv. Kalėdų proga, 2005

"Šiandien šviesa nušvito: mums užgimė Viešpats. Ateikite, tautos, pagarbinkite Viešpatį!" – šiais žodžiais esame kviečiami ateiti prie Betliejaus prakartėlės ir pamąstyti apie Kalėdų slėpinį. Kristaus mokinys Jonas šį slėpinį pavadino gyvybės pilnu Dievo Žodžiu, per kurį yra sukurtas pasaulis ir kuris atėjo apdovanoti mus savo dieviškuoju gyvenimu. Šv. Jonas Kristų pavadino tamsoje spindinčia Šviesa, kurios pasaulis nepažino ir nepriėmė, nes nenorėjo atsisakyti tamsos darbų. Šiandien mes pilni džiaugsmo sveikiname ne tik gimusį Betliejaus Kūdikį, bet ir vieni kitus, kurie tą Šviesą priėmėme ir norime ją skleisti aplink save. Niekas negali suteikti didesnio džiaugsmo, kaip suvokimas, jog Dievas mus be galo myli ir yra su mumis.

Labai tragiškai skamba apaštalo Jono žodžiai apie pasaulio tamsą. Nuodėmė yra toji tamsa, tas baisus tornadas, naikinantis visa, kas atsiduria jo kelyje. Į tą tamsą žmogų įtraukia netvarkingi jo norai viską matuoti tik pinigais ir nevaldomais polinkiais. Pinigų godulio užvaldytas žmogus gali padaryti tamsiausią darbą: pelnytis iš narkotikų, skriausti žmones, sudarinėti valstybei pragaištingus sandorius, per viešuosius ryšius apgaudinėti žmones, įsiūlant jiems abejotinos vertės prekes ar pristatant politikus. Apie mus supančią dvasinę tamsą liudija visiškai nuvertintas žmogus. Jis dažnai laikomas daiktu, kurį galima parduoti arba naudoti savo įgeidžiams tenkinti, nejaučiant atsakomybės už jo laikinąjį ir amžinąjį likimą.

Tačiau šioje tamsoje suspindi Kalėdų žvaigždė, skelbianti, jog gimė Kristus - Išganytojas, galintis ne tik parodyti kelią į šviesą, bet paduoti ranką ir eiti drauge su mumis per gyvenimą. Jėzus Kristus atėjo į žemę kaip silpnutis Motinos Marijos kūdikėlis, tačiau jis - Dievo Sūnus, pilnas malonės ir tiesos, norintis padėti kiekvienam žmogui tapti Dievo vaiku. Jo atėjimas į žemę - tai Dievo kovos su blogiu ir pergalės prieš jį esminis žingsnis.

O kokį žingsnį turėtume žengti mes, Kristaus sekėjai? Dori žmonės taip ir klausia: ką daryti vis augančio blogio akivaizdoje, kai nyksta šeimos, kai jaunimas skęsta svaigaluose, narkotikuose ir apgaulingoje erotikoje? Ką daryti, kai tiesiog griaunami valstybės pamatai? Ar galima sveiku protu suvokti, kad šešioliktaisiais Nepriklausomybės metais laisvos Lietuvos teismas gali nuteisti žurnalistą už tai, kad jis okupantams tarnavusį žmogų pavadino kolaborantu? Panašiai teisė tik sovietiniai teismai.

Į klausimą, ką daryti didelio blogio akivaizdoje, žmonės suranda nevienareikšmius atsakymus. Islamo pasaulyje yra manančiųjų, kad blogį galima sunaikinti vykdant teroro aktus. Šios idėjos paveikti savižudžiai nužudo daugybę nekaltų žmonių. Pas mus žmonės samprotauja, jog demokratija nepajėgi nugalėti blogį ir reikia tvirtos, tvarką įvesti galinčios rankos. Dėl to žavimasi net kruvinais despotais, kuriems Rusijoje statomi paminklai.

Į blogio iššūkį kitaip atsako Kalėdų Kristus. Jis ateina pas mus kaip silpnas Kūdikis, tyliai beldžiasi į mūsų gyvenimo duris ir prašosi įleidžiamas į mūsų namus. Jis nežada greitos pergalės, nes ji būtų netikra, nežada tuojau pat sunaikinti blogio skleidėjus, nes jais galime tapti ir mes patys, bet žada padaryti mus Dievo vaikais ir kviečia stovėti po jo kovos ir pergalės vėliava. Gerai įsidėmėkime Evangelijoje užrašytą pažadą: "Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais" (Jn 1). Pasaulį ir Tėvynės veidą galima atnaujinti tik esant Dievo vaiku. Kol žmogus nėra Dievo vaikas, tol jam gresia pavojus pačiam tapti tamsos nešėju.

Per Kalėdas reikia sąžiningai atsakyti į vieną klausimą: ar įsileidau Kristų į savo gyvenimą? Ar esu atgimęs iš Dievo Dvasios? Suvalgyti kalėdaitį arba Kalėdų proga, filmuojant televizijos kameroms, padaryti gerą darbą galima ir be tikėjimo į Kristų, - užtenka noro pasireklamuoti. Tik tuomet tikrai galime švęsti Kalėdas, kai Kristui realiai leidžiame tvarkyti mūsų gyvenimą. Antraip mums būtų skirti Jono evangelisto žodžiai: "Pas savuosius atėjo, bet savieji jo nepriėmė".

Leisti Kristui tvarkyti savo gyvenimą visų pirma reiškia keisti mąstyseną. Neleisti už mums galvoti žiniasklaidos priemonių savininkams, bet stengtis savo mąstymo šaltiniu paversti Dievo Žodį. Įsileisti Kristų - tai kasdien sakyti "ne" bet kokiai moralinei degradacijai, kuri per visus plyšius nuo vaikų darželio skverbiasi į nūdienos gyvenimą. Priimti Kristų - tai sakyti "taip" gyvybės Evangelijai, skaisčiai jaunystei, tvirtai šeimai, sąžiningam darbui ir atsakingam elgesiui, skatinančiam matyti ne tik savo interesus, bet ir aplinkui esančius žmonės su visais jų reikalais ir vargais.

Kalėdos yra pati reikalingiausia ir brangiausia šventė, nes ji visuomet atgaivina viltį - kad ir kiek žmonės pridarytų blogio, Betliejaus Kūdikis yra galingesnis už visus fariziejus, erodus bei judus ir blogio - gėrio kovoje paskutinį žodį tars ne jie, bet viengimis Dievo Sūnus ir mūsų brolis Jėzus Kristus.

Kristaus Gimimo šventės proga sveikinu Kauno arkivyskupijos kunigus ir tikinčiuosius. Linkiu visiems ne tik gražių švenčių, bet ypač gražios ištikimybės Kristaus atneštiems idealams. Ištikimybė Jėzui Kristui tebūnie Jūsų tikro džiaugsmo ir laimės versmė.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą