|
ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai
ir raštai | Arkivyskupo
tekstai | Tarnybų
dokumentai | Pastoracinė
medžiaga | Informacinė
medžiaga | Kauno
arkivyskupijos naujienos
Arkivyskupo
tekstai
Šv.
Kazimieras šauklys į šventumą
Homilija švenčiant šv. Kazimiero iškilmę Kauno arkikatedroje
2005 m. kovo 4 d.
Penki šimtmečiai, skiriantys mus nuo Šv. Kazimiero,
gali pažadinti mintį, jog vargu galima pasimokyti ko
nors iš vyro, gyvenusio prieš 520 metų. Tačiau ne viskas
sensta ir sunyksta. Kaip auksas fizinėje, taip šventumas
dvasinėje plotmėje visada išlaiko savo vertę.
Šiandien šv. Kazimieras ypač aktualus, nes baigiame
paskęsti daiktuose, pykčiuose ir nešvankybėse. Ne tik
baigiame paskęsti, bet ir prarandame suvokimą, kur yra
gėris, o kur jo nėra. Kai kas bando įtikinti visuomenę,
kad jeigu prokuroras sukčiui nesugebėjo pritaikyti Baudžiamojo
kodekso straipsnio, tai šis esąs teisuolis. Net teismai
nesidrovi išteisinti aiškiausius sukčius. Ši situacija
yra labai pavojinga, kai visuomenėje nebelieka žvaigždžių,
į kurias galima pasižiūrėti ir pakoreguoti savo gyvenimo
kelią.
Daug kam šventumas asocijuojasi tik su pasninkais ir
maldomis. Dar kai kam atrodo, kad šventieji gali būti
vienuolynuose, tik jokiu būdu ne pasaulyje, kuriame
viešpatauja nuodėmė.
Dievas nuolat kviečia kiekvieną žmogų į šventumą. Senojo
Testamento Kunigų knygoje randame tokius žodžius: "Viešpats
kalbėjo Mozei: Prabilk į visą izraelitų bendruomenę
ir jiems pasakyk: Būkite šventi, nes aš, Viešpats,
jūsų Dievas, esu šventas" (Kun 19). Dievas ne tik
pakvietė žmogų į šventumą, bet ir nurodė, ką jis privalo
daryti, kad toks būtų. Jis paliko kelias nuostatas,
kurias lengvai gali suprasti net mažas vaikelis. Pirmoji
- tai raginimas mylėti: "Mylėk savo artimą kaip
save patį", antroji - kvietimas laikytis Dievo
nurodyto kelio: "Aš esu Viešpats: laikykitės mano
nustatymų". Taigi meilė žmogui ir klusnumas Dievui
yra šventumo kelias. Visiškai nereikia važiuoti nei
į Indiją, nei Lietuvoje ieškoti kažkokių stebuklingų
dvasinio gyvenimo mokytojų, kurie galėtų patarti, ko
reikia, kad gyvenimas būtų tobulas. Pati paprasčiausia,
mažiausiai mokyta kaimo senutė lengvai suvokia biblinę
išmintį, nurodančią, ką reikia daryti, kad taptum normaliu
žmogumi. O šventasis tai ir yra pats normaliausias žmogus,
kokį Viešpats sukūrė ir iš kurio nori tik vieno, kad
jis nenukryptų nuo savo tikslo.
Tai, ką Dievas sakė žmonėms prieš daugelį tūkstančių
metų, tai pakartojo į žemę atėjęs Jėzus Kristus. Jis
kvietė: "Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte,
kaip aš jus kad myliu". Labai svarbu savo gyvenime
palikti daug vietos Jėzui Kristui. Svarbu suvokti, ką
savo laiku labai gerai pažino apaštalas Paulius. Jis
rašė: "Aš visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus
Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš
ryžausi visko netekti".
Šv. Kazimieras pažino Kristų, kuris jam padėjo pasirinkti
meilės kelią. Jis mylėjo visus žmones, ypač vargšus,
ir bandė Kristaus pavyzdžiu būti klusnus Dievui iki
mirties. Klusnumas kainuoja, tačiau kito kelio nėra.
Neklusnumas Dievui visada veda į aklavietę ir joje šiandien
yra atsidūrę daugybė žmonių. Iš tos aklavietės neišgelbės
nei valdžia, nei ES, nei NATO. Išsigelbėti galime tik
mes patys.
Tegu negąsdina mūsų, jei praeityje net klydome. Apaštalas
Paulius šitaip kalba apie save: "Broliai! Pamiršęs,
kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu
laimikio aukštybėse, kurio Dievas kviečia siekti Jėzuje
Kristuje" (Fil 3). Apaštalas labai daug klydo,
tačiau tada, kai pažino Kristų, iš esmės pakeitė savo
gyvenimą
Kviečiu visus - padėkime vieni kitiems siekti šventumo,
nes tik jį nusinešime pas Dievą. Visa kita - pinigus,
daiktus ir kitus blizgučius, į kuriuos kartais tiek
daug kreipiame dėmesio, vieną kartą reikės palikti.
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal
į sąrašą
|
