ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai
ir raštai | Arkivyskupo
tekstai | Tarnybų
dokumentai | Pastoracinė
medžiaga | Informacinė
medžiaga | Kauno
arkivyskupijos naujienos
Arkivyskupo
tekstai
Šiluvos
Dievo Motinos gimtadienis
Homilija Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų
Jaunimo dieną Šiluvoje, 2005 09 10
Jau daugiau nei du tūkstančius metų skaičiuojame nuo
Švč. Mergelės Marijos gimtadienio. Šiluvoje šią brangią
datą minime net aštuonias dienas jau beveik 550 metų
- prieš tiek laiko buvo pastatyta pirmoji Šiluvos katalikų
bažnyčia ir pradėti švęsti Švč. Mergelės Marijos gimimo
atlaidai. Ką reiškė istorijos tėkmėje šis pamaldumas
Lietuvai ir Bažnyčiai? Ko šiandien, atvykdami į Šiluvos
šventovę, tikimės iš Švč. Mergelės Marijos?
Greitai vieną po kito Šiluvoje švęsime du jubiliejus.
2007 m. sukaks 550 m. nuo pirmosios Šiluvos bažnyčios
pastatymo, o 2008 metais iškilmingai švęsime Švč. Mergelės
Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. jubiliejų. Rengimasis
didžiajam Šiluvos jubiliejui pasitarnaus ne tik Dievo
Motinos garbės iškėlimui, bet ypač padės įsisąmoninti,
ką Lietuva ir vietinė mūsų Bažnyčia yra gavusi per Šiluvoje
apsireiškusios Švč. Mergelės Marijos rankas.
Šiluvos Dievo Motinos globa mūsų kraštui labiausiai
išryškėja pačiais sunkiausiais istorijos laikotarpiais.
Prieš 550 metų Šiluvoje buvo pastatyta pirmoji katalikų
bažnyčia, kurioje švęsta Švč. Mergelės Marijos gimimo
šventė, traukdavusi žmones iš tolimiausių apylinkių.
Vėliau, XVI a. Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje atėjo sunkūs
laikai, nes iš Prūsijos per ano meto įtakingus žmones
atkeliavęs karingas protestantizmas siekė sunaikinti
katalikiškas šaknis, taip pat ir pagarbą Dievo Sūnaus
Motinai Marijai. Šiandien tarp Katalikų Bažnyčios ir
nuo jos atskilusių brolių vyksta draugiškas dialogas,
bet anuomet nebuvo tarpusavio supratimo. XVI a. viduryje
Šiluvoje buvo nugriauta tikinčiųjų gausiai lankoma bažnyčia
ir katalikų tikėjimas žmonių širdyse pamažu geso. Labai
tikėtina, kad Katalikų Bažnyčia Lietuvoje galėjo sunykti
panašiai, kaip tai atsitiko Šiaurės Afrikoje, kur pirmaisiais
krikščionybės amžiais Bažnyčia žydėjo, o šiandien tenai
viešpatauja islamas. Tačiau 1608 metais apsireiškusi
Švč. Mergelė Marija priminė ne tik Šiluvos piemenėliams,
kad šioje vietoje amžiais buvo garbinamas jos Sūnus.
Po šio įvykio katalikų tikėjimas Lietuvoje vėl atgijo.
Carinės Rusijos priespaudos metai Katalikų Bažnyčiai
Lietuvoje ypač sunkūs. Siekta žmones demoralizuoti ir
supravoslavinti: drausta net maldaknyges spausdinti
lietuviškomis raidėmis, o katalikų tėvų vaikai mokyklose
privalėjo mokytis pagarbos carui ir stačiatikybės. Caro
valdžios pusėje buvo jėga, o Bažnyčios pusėje - silpni,
bemoksliai žmonės. Per Šilinių atlaidus į dangų kilo
šių žmonių maldos, o knygnešiai aprūpindavo maldininkus
ne tik iš Prūsijos atvežtomis maldaknygėmis, bet ir
lietuviška literatūra. Šiluva tapo vieta, kur buvo gyvas
ne tik tikėjimas ir pagarba Dievo Motinai Marijai, bet
ir pasipriešinimo pravoslavinimui ir nutautinimui nuotaikos.
Laimėjo ne jėga, bet dvasia: galinga caro imperija subyrėjo,
o Lietuva 1918 m. tapo laisva ir nepriklausoma.
Per penkiasdešimt metų trukusį sovietmetį prieš Bažnyčią
buvo aršiai kovojama, nes ji okupantams trukdė jų kėslams
žmones paversti klusniais totalitarinio rėžimo sraigteliais.
Sovietų valdžia ypač didelį dėmesį skyrė maldininkų
labiausiai lankomoms vietoms: sunaikintos Vilniaus Kalvarijos,
Šiaulių Kryžių kalnas, o Šiluvoje siekta visais būdais
apriboti maldininkų srautą. Buvo laikas, kai Šiluvoje
leisdavo aukoti Mišias tik rytmetinėmis valandomis,
o kaimynams kunigams nevalia būdavo net klausyti išpažinčių.
Nepaisant visokiausių draudimų ir varžymų, žmonės vyko
į Šiluvą pavieniui ir organizuotai ir meldė laisvės
Lietuvai. Ne kur kitur, bet čia, Šiluvoje, kard. Vincentas
Sladkevičius paaukojo Švč. Mergelės Marijos globai į
laisvę kylančią Lietuvą, o po kelerių metų iš Tėvynės
išvažiavo paskutiniai sovietų tankai ir atvyko Šv. Tėvas.
Taigi Šiluva drauge su Lietuva atgimė tris kartus,
tačiau dabartis kelia labai didelį rūpestį. Mūsų Tėvynėje
vyksta reiškiniai, ne mažiau baisūs už Naująjį Orleaną
nusiaubusį Katrinos uraganą. Jauni žmonės, dažnai perdėtai
susižavėję pinigais, bėga iš Lietuvos ir bėglių skaičius
greitai pasieks pusę milijono. Daugelis jų dvasiškai
mirs Lietuvai. Šeimos mažos ir silpnos. Gimstamumas
per penkiolika metų sumažėjo perpus, o jaunimas maitinamas
prostitučių lygio dainelėmis, alkoholiu ir narkotikais.
Kai prieš dvidešimt metų mane etapais vežiojo po Rusiją,
girdėjau dainas ir melodijas, kurios šiandien populiarinamos
tarp jaunimo.
Po uragano atstatyti miestus yra lengviau, nei pakeisti
aplinkui mus vykstančius procesus. Naujasis Orleanas
bus išvalytas nuo dumblo, bus atstatyti sugriauti namai,
bet kas išgydys mūsų tautiečių dvasią? Kas įtikins jaunimą,
kad didžiausia vertybė ne daiktai ir seksas, kad tikras
vyras yra ne tas, kuris daug išgeria ar vartoja narkotikus,
bet tas, kuris sugeba rimtai dirbti ir rūpintis pirmiau
ne savimi, bet kitais.
Mums, tikintiesiems, yra aišku, kad reikia ne tik mūsų
pastangų, bet ir dangaus pagalbos. Todėl šiandien patikime
Švč. Mergelės Marijos globai mūsų jaunimą ir vaikus.
Dievo Sūnaus ir mūsų Motina, globok juos, globok mūsų
Tėvynę Lietuvą.
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal
į sąrašą
|