ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai
ir raštai | Arkivyskupo
tekstai | Tarnybų
dokumentai | Pastoracinė
medžiaga | Informacinė
medžiaga | Kauno
arkivyskupijos naujienos
Arkivyskupo
tekstai
Dievui
pašvęstasis gyvenimas
Homilija Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų Pašvęstojo
gyvenimo dieną Šiluvoje, 2005 09 15
Evangelijos skaitinyje, skirtame Švč. Mergelės Marijos
Gimimo šventės Mišioms, pasakojama apie Jėzaus pradėjimą
iš Šventosios Dvasios ir po to sekusius įvykius. Teisusis
Juozapas buvo sutrikęs ir mąstė tylomis palikti sužadėtinę,
nes įtarė ją svetimavimu. Marija dėl to labai kentėjo,
iki slegiančią tylą pertraukė dangaus pasiuntinys, pranešęs
žinią apie Jėzaus įsikūnijimą ir jo misiją: jis išgelbės
savo tautą iš nuodėmių.
Kaip Juozapas be dangaus šviesos nesuprato paslapties,
kurią nešiojo Marija, taip šiandienis pasaulis nesupranta
Dievui pašvęstojo gyvenimo, kuris yra visiškai panašus
į Dievo Motinos Marijos gyvenimą. Šiandien su mumis
yra didelis būrys vyrų ir moterų, pašventusių savo gyvenimą
tarnavimui Dievui ir žmonėms; jie Bažnyčioje užima itin
reikšmingą vietą.
Lurde apsireiškusioji Švč. Mergelė Marija pasakė: Aš
esu Nekaltas Prasidėjimas. Šitaip ji nusakė tą didžiąją
Kūrėjo dovaną, kurią buvo gavusi ateidama į šią žemę.
Marija buvo nepaliesta net gimtosios nuodėmės, o jos
sūnus Jėzus Kristus savo gyvybės auka sutaikė žmones
su Dievu. Dievui pašvęstasis gyvenimas yra atsakas į
visa apimantį ir labai baisų nuodėmės iššūkį. Kiekviena
nuodėmė stumia žmogų tolyn nuo Dievo, bandydama jį įtikinti,
jog jis tapsiąs laimingas nepaisydamas Dievo valios.
Tuo tarpu Dievui pašvęstieji savo gyvenimu tvirtina,
jog visiškas pasišventimas Dievui, patikint jam visą
save kūną ir sielą, protą, troškimus ir laisvę yra
be galo prasmingas ir suteikia didelę laimę.
Marija išganymo istorijoje buvo tyli pagalbininkė,
padėjusi Jėzui ateiti į šią žemę. Dievui pašvęstųjų
misija panaši - padėti savo kartos žmonėms lengviau
surasti kelią pas Dievą. Vatikano II Susirinkimas vienuoliškajam
gyvenimui priskiria pranašišką funkciją. Dokumente Lumen
gentium sakoma: Evangelinių patarimų prisiėmimas iškyla
kaip ženklas, galintis ir turintis veiksmingai patraukti
visus Bažnyčios narius uoliai atlikti savo krikščioniškojo
pašaukimo pareigas. Vienuolių luomas liudija Kristaus
atpirkimu įgytą naują ir amžiną gyvenimą, skelbia būsimąjį
prisikėlimą ir dangaus karalystės garbę. Jis ypatingu
būdu atskleidžia, kad Dievo karalystė yra aukščiau už
visus žemiškuosius dalykus ir kad jos reikalavimai yra
aukščiausi (LG, 44).
Prieš dvidešimt penkerius metus aš nusikaltau sovietų
valdžiai, nes, kalbėdamas per kunigo laidotuves, pakviečiau
melstis ne tik už pašaukimus į kunigystę, bet ir už
pašaukimus į vienuolynus, į Dievui pašvęstąjį gyvenimą.
Šis pamokslas buvo įsegtas į mano baudžiamąją bylą.
Kodėl anuomet sovietų valdžia taip bijojo vienuolių,
jog net buvo uždraudusi jiems egzistuoti? Dar anksčiau
panašiai elgėsi caro valdžia. Ką blogo sovietų valdžiai
galėjo padaryti vyrai ir moterys, Dievui pažadėję neturtą,
skaistumą ir klusnumą? Taip, šitie žmonės išties yra
pavojingi, nes jie renkasi nekompromisinį gyvenimo kelią.
Niekas negali užginčyti jų apsisprendimo dvasiniam žygdarbiui.
Neseniai vienas lietuvis sportininkas su burlente nuplaukė
iki Švedijos. Spauda su pasigėrėjimu rašė apie jo žygį
jūros bangomis. Tačiau šiam vyrui reikėjo įtempti jėgas
tik keliolikai valandų. Dievui pašvęstiesiems, davusiems
skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus, įtempti jėgas
reikia visą gyvenimą. Jie visam gyvenimui atsisako šeimos,
savo nuosavybės ir ieško, kaip tobuliau atsiliepti į
Dievo meilę. Pasaulio vaikai net neįsivaizduoja, kad
šitaip galima gyventi ir būti laimingiems.
Nūdienos erotizuotame, aukso veršį garbinančiame pasaulyje,
kuriame žmonės ieško tik naudos, malonumų ir aukščiausia
laime laiko savo norų tenkinimą, vienuoliai savo gyvenimu
skelbia, kad visa tai yra apsigavimas. Neįmanoma rasti
laimės ten, kur nėra tikros meilės ir kur Dievas nelaikomas
didžiausia vertybe. Ne daiktai, bet Dievas gali pasotinti
žmogaus troškimus. Net gražiausia žmogaus meilė, jei
norima, kad ji nesudužtų, turi būti įsišaknijusi Dieve.
Žmogų padaro didį ne savo valios ieškojimas, ne kitų
valdymas, bet nuolatinis nusilenkimas Dievo valiai.
Visa tai pasauliui atrodo kvailystė, bet Dievui pašvęstieji
mąsto apaštalo Pauliaus mintimis: Mes skelbiame Jėzų
nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims
kvailystė. Žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį,
yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra
Dievo galybė (1 Kor 1, 23).
Dievui pašvęstieji atsiliepia į tris didžiausius mūsų
dienų iššūkius. Pirmasis iššūkis, kaip teigia popiežius
Jonas Paulius II, yra hedonistinė kultūra, kuri seksualumą
atleidžia nuo visų objektyvių moralės normų, laikydama
jį vien tik žaidimu arba preke ir, visuomeninių bendravimo
priemonių padedama, paverčia jį tam tikra instinktų
stabmeldyste. Viso to pasekmės akivaizdžios: tai visokiausi
piktnaudžiavimai, kuriuos lydi begalinės paskirų asmenų
ir šeimų psichinės ir moralinės kančios. Pašvęstasis
gyvenimas į tai atsiliepia džiugia tobulo skaistumo
praktika, žmogiškame trapume slypinčios Dievo meilės
galybės liudijimu. Kristuje galima mylėti Dievą visa
širdimi ir, iškeliant tą meilę virš kiekvienos kitos
meilės, su Dievo laisve taip pat mylėti kiekvieną kūrinį
(Vita consecrata, 88). Šitas vienuolių liudijimas šiandieniniame
pasaulyje yra labai reikalingas, nes jis teigia, jog
galima kilniai mylėti, laikytis drausmės ir nepatekti
instinktų vergovėn.
Kitas iššūkis yra nuosavybės ištroškęs materializmas,
kuris nekreipia dėmesio į pačių silpniausių žmonių poreikius
ir kančias. Pašvęstojo gyvenimo atsakas jam yra evangelinio
neturto profesija, dažnai lydima aktyvaus įsipareigojimo
remti solidarumą ir meilę. Kaip daug pašvęstųjų asmenų
savęs netausoja ir visas jėgas skiria šio pasaulio mažiausiems!
Tautos iš tiesų turi būti didžiai dėkingos tiems sumaniems
veikėjams ir veikėjoms, kurie nenuilsdami kilniai prisidėjo
ir prisideda prie pasaulio sužmoginimo. Evangelinis
neturtas savaime yra vertybė, kadangi primena pirmąjį
palaiminimą sekant beturčiu Kristumi. Svarbiausia jo
prasmė - liudyti Dievą, tikrąjį žmogaus turtą (Vita
consecrata C, 89-90).
Dabartiniame pasaulyje piktnaudžiaujama laisve: ji
atskiriama nuo tiesos, moralės normų ir pagarbos kitam
asmeniui. Šis netinkamas naudojimasis laisve priveda
prie baisaus neteisingumo ir prievartos. Dievui pašvęstasis
gyvenimas, kuris ieško ne savo, bet Dievo valios, yra
atsakas į piktnaudžiavimą laisvės dovana. Vienuolis
nori būti toks klusnus Kristui, kaip šis buvo klusnus
dangiškajam Tėvui. Per šį klusnumą patiriamas Jėzaus
pažadėtas palaiminimas tiems, kurie klausosi Dievo
žodžio ir jo laikosi (Lk 11, 28); (plg. Vita consecrata,
92).
Vienuoliški įžadai tai ryžtingai ir radikaliai apsisprendusio
žmogaus kelias Dievo link. Šitie žmonės yra pasaulio
šviesa ir žemės druska. Užtat sovietų valdžia jų
taip bijojo. Pasakyčiau dar daugiau: dėl to jų bijo
visas pragaras. Pragaras nebijo tik tų, kurie tariasi
tikį į Kristų, bet savo kasdieniame gyvenime daro nuolatinius
moralinius kompromisus.
Šiandien Bažnyčia mini Sopulingąją Švč. Mergelę Mariją,
kuri, kaip matome iš Evangelijos, stovi po Kristaus
kryžiumi. Stovėti po Kristaus kryžiumi yra pašaukti
visi Dievui pašvęstieji asmenys. Ačiū jums, kad stovite
po Kristaus kryžiumi drauge su Dievo Motina. Ačiū jums,
seserys ir broliai, kurie išdrįsote paaukoti gyvenimą
Dievo ir žmonių tarnystei. Mes jus mylime ir jums maldoje
linkime viso geriausio, ko tik gali palinkėti dėkingumo
kupinos širdys.
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal
į sąrašą
|