ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Marija – tobula krikščionė
Homilija Šiluvoje Kauno m. tikinčiųjų piligriminio žygio proga gegužės 13-ą dieną, 2007 m.

Kartą Jėzaus Motina su giminaičiais atėjo susitikti su savo Sūnumi. Išgirdęs, kad jo laukia artimieji, Jėzus ranka parodė į mokinius ir tarė: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mt 12, 49–50). Jėzus pabrėžė, kad už kraujo ryšius svarbesnė dvasinė bendrystė, gimstanti vykdant dangiškojo Tėvo valią.

Bažnyčiai kartais priekaištaujama, kad ji esanti per daug konservatyvi ir pernelyg rūpinasi apeigomis bei tradicijomis. Tai labai paviršutiniškas, Bažnyčios nepažįstančio žmogaus žvilgsnis. Visa Bažnyčioje – Dievo žodžio skelbimas, sakramentų šventimas, Švč. Mergelės Marijos ar šventųjų kultas ir kita – tarnauja vienam tikslui: padėti žmogui su Kristumi eiti pas Tėvą. Kristus tik tam ir paliko Bažnyčią, kad jinai padėtų kiekvienam žmogui saugiai nukeliauti pas dangaus Tėvą.

Jėzus sakė savo mokiniams: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23). Taigi tobulas krikščionis yra ne tas, kuriam rūpi tik melstis ar lankytis šventose vietose, bet tas, kuris elgiasi pagal Dievo valią. Todėl mums, tikintiesiems, Dekalogas yra kelias: juo eidami žinome, jog gyvename taip, kaip nori dangaus Tėvas. Šventasis Raštas nėra iš tolimos praeities mus pasiekusi knyga, bet Dievo žodis, skambantis mums, kai dirbame ir ilsimės, laiku ir ne laiku, kaip sako apaštalas Paulius, kad visuomet būtume dėmesingi ir Dievo valios neiškeistume į savo įgeidžius.

Šį gegužės 13-osios sekmadienį į Šiluvą atkeliavo ypač daug piligrimų iš Kauno. Kodėl jie atėjo į šią šventą vietą, ko tikisi gauti Šiluvoje ir ką ketina parsinešti į savo namus?
Keturi šimtai metų Šiluvos žinia sklinda Lietuvoje ir už jos ribų. Šiluvoje apsireiškusi Dievo Sūnaus Motina skundėsi, kad užmirštas jos Sūnus. Ji kalbėjo: „Čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama.“ Tikintieji, išgirdę Dievo Motinos skundą, keliavo į Šiluvą, trokšdami permaldauti Dievą, išmelsti trokštamų malonių arba padėkoti už gautąsias.

Pabandykime įsigilinti į Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo esmę. Net sovietmečiu nebuvo tokio pavojaus prarasti tikėjimą, kaip šiandien. Žmonės meldžiasi pinigams, kuria naujus stabus,o daugelio vyrų religija tampa krepšinis. Net tikintys žmonės, stokodami pasitikėjimo Kristaus Bažnyčia, dažnai klaidžioja tarp prietarų, sektų ir religinį fundamentalizmą propaguojančių vadinamųjų „apsireiškimų“.

Prieš 400 metų katalikai Lietuvoje, o ypač Šiluvos apylinkėse, buvo išgąsdinti ir pasimetę panašiai kaip Kristaus mokiniai po jo nukryžiavimo. Šiluvos bažnyčia buvo nugriauta, o ištikimųjų Bažnyčios narių skaičius vis labiau tirpo. Apsireiškusi Dievo Motina pakvietė garbinti savo Sūnų ir atgaivino tikėjimą ne tik Šiluvos apylinkėse, bet ir visoje Lietuvoje.
Bėgant amžiams Lietuvos katalikai daug kartų patyrė skausmingų išbandymų. Carinė Rusija siekė nugirdyti Lietuvą, surusinti ją ir palenkti į stačiatikybę. Sovietinės okupacijos metais prievarta skleidžiama bedievystė kėsinosi palaidoti Katalikų Bažnyčią ir sukurti žmogų be Dievo, kuris būtų klusnus totalitarinės sistemos sraigtelis. Pačiais sunkiausiais istorijos laikotarpiais Šiluva buvo lietuvio kataliko dvasią gaivinanti vieta.

Mums, Lietuvos tikintiesiems, Šiluvos Marijos apsireiškimas yra didelė Dievo dovana, kuria reikia tik gerai pasinaudoti. Viliuosi, jog šiam tikslui vaisingai pasitarnaus ir pasirengimas Šiluvos Dievo Motinos apsireiškimo 400 metų jubiliejui.

Atkreipkime dėmesį į apsireiškusios Šiluvoje Dievo Motinos prašymą. Marija buvo susirūpinusi, kad čia negarbinamas jos Sūnus. Ar ji tik priminė melstis, dalyvauti Mišiose, ar kai ką kita? Marija priminė tai, ko labiausiai iš mūsų trokšta Jėzus. O jis labai aiškiai sako: „Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“ Taigi Jėzus labiausiai trokšta, kad mes, jo sekėjai, vykdytume jo Tėvo valią. Dievo garbinimo esmė turi būti nuolatinis rūpinimasis, kad savo gyvenime vadovautumės ne egoistiniais norais, bet siektume kuo tobuliau įsiklausyti į Dievo balsą, kalbantį per mūsų sąžinę, Šventąjį Raštą ir Bažnyčią.

Marija tobuliausiai atsiliepė į Dievo pakvietimą. „Štai aš Viešpaties tarnaitė“, – šiuos apreiškimo metu ištartus žodžius Marija kasdien kartojo savo gyvenimo darbais. Ji buvo tobula Kristaus sekėja, tobula krikščionė. Skausmingas Dievo Motinos priminimas Šiluvoje apie išblėsusią žmonių pagarbą jos Sūnui kvietė ir kvies mus tobuliau sekti Kristų, kaip tai darė pati Švč. Mergelė Marija.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą