ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Šv. Teresės pamokos
Homilija Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje atsisveikinant su šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijomis 2007 m. birželio 27 d.

Prieš mirtį šv. Teresė sakė, kad į dangų ji eisianti ne ilsėtis, o daryti gera žemėje. Vykdydama savo pažadą, Teresėlė atkeliavo į Lietuvą ir į Kauną susitikti su tūkstančiais tikinčiųjų ir duoti jiems tai, ko kartais nepajėgia duoti kiti. Būtų labai įdomu išgirsti, ką kiekvienas iš jūsų patyrėte ir išgyvenote šiomis dienomis susitikdami su šia šventąja. Dabar gi drauge pamąstykime apie bene svarbiausią šv. Teresės atliktą darbą – mums visiems paliktą pamoką, kurią reikėtų išsaugoti.

Kenčiančius ir sergančius žmones šv. Teresė pamokė, kad kančios nereikia bijoti, nes ją galima gražiai įprasminti. Pačiai Teresei ligos laikotarpis buvo sunkus ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Ji panašiai kaip Kristus Getsemanėje išgyveno dvasinę tamsą, visiškai nejausdama Dievo paguodos, tačiau aukojo savo kančią ir mirtį Dievui kaip auką už žmonių nuodėmes. Todėl jos mirtis tapo džiaugsmo švente. Viename laiške ji apie tai rašė: „Aš nemirštu, aš žengiu į gyvenimą.“

Šv. Teresė labai svarbią pamoką paliko jaunimui. Jaunimas yra gundomas ieškoti tik malonumų, nesusimąstant, kokią už tai reikės sumokėti kainą, gal dėl to bus sugriautas asmeninis ar kito žmogaus gyvenimas. Šv. Teresė pasirinko tikros meilės kelią – meilės, kuri nieko nenuskriaudžia, nesupurvina ir nepažemina.

Šv. Teresės pamokos labai reikalingos ieškantiems savojo pašaukimo kelio. Tie keliai yra skirtingi: daugelis renkasi santuokinį gyvenimą, kiti pasišvenčia tarnauti Dievui. Kokia yra šv. Teresės pamokos esmė? Renkantis pašaukimą reikia mąstyti ne apie tai, kad pašaukimo kelyje būtų tik malonu ir lengva, bet apie tai, ką gera padarysiu kitiems. Teresė pasirinko vienuoliškąjį gyvenimą, nes juo ji manė galėsianti labiausiai įprasminti savo gyvenimą. Ji mąstė apie tai, kad daugelis žmonių gyvena nuodėmėje ir rizikuoja savo amžinuoju likimu, ir norėjo visus juos išgelbėti. 

Kūdikėlio Jėzaus Teresę kankino troškimas būti apaštale, kankine ir skelbti Evangeliją visuose penkiuose žemynuose, tačiau žinojo, kad fiziškai šito negalės padaryti, todėl ieškojo savo vietos Bažnyčioje ir tą vietą atrado. „Mano Motinos Bažnyčios širdyje aš būsiu Meilė… taigi aš būsiu viskas… taip mano svajonė išsipildys.“ Kokia nuostabi pamoka kunigams! Kunigai turi galimybę padaryti labai daug gero, tačiau tik tuomet, kai tikrai myli savo ganomuosius, kai dega noru gelbėti sielas, panašiai kaip šventasis kun. Jonas Bosko. Antraip kunigas lieka tik apgailėtinas kulto tarnas.

Labai reikalingos šv. Teresės pamokos vienuoliams. Vienuolynas nėra rami užuovėja nuo pasaulio negandų, o vienuolis nėra atsiskyrėlis, bet žmogus gyvenantis su kitais, drauge šlovinantis Dievą ir atliekantis gerus darbus Bažnyčioje. Bendruomeninis gyvenimas turi savų sunkumų, nes reikia prisitaikyti, paklusti ir daug ko atsisakyti. Dėl to kartais net Dievui pašventusieji savo gyvenimą nori gyventi ne bendruomenėje, bet skyrium, ir tai liudija, kad ne visai supranta savo pašaukimą arba nepajėgia savęs aukoti tiek, kiek įsipareigojo įžadais. Teresė įstojo į Karmelį, trokšdama aukotis dėl sielų, melstis už žmones, ypač už kunigus. Ji troško tapti šventa.

Šv. Teresės pamokos labai svarbios moterims ir vyrams. Mūsų laikais dažnai girdime kalbas apie moterų lygias teises su vyrais. Iš tikrųjų, normalioje visuomenėje moteris turi būti labai gerbiama. Tačiau niekada moterys nebuvo taip žeminamos kaip dabar. Daugelis vyrų jas laiko tik daiktais ir dėl to negalima kaltinti tik jų, nes moteris savo drabužiais ir savo elgesiu nuolat siunčia žinią į aplinką, kas ji yra – daiktas ar tikra moteris. Šv. Teresė nebuvo daiktas, bet brangiausias Dievo kūrinys, ir tai jautė visi, kurie atsidurdavo šalia šios vienuolės. Šventoji moko kiekvieną mergaitę ir kiekvieną moterį saugoti savo orumą. Jei moteris visuomet jausis esanti ne pigi diskotekų žvaigždė, bet mylimo dangaus Tėvo duktė, jos vertė vyrų akyse tuojau pat keisis. Moterį padaro moterimi jos dvasinis pasaulis ir jos gebėjimas tikrai mylėti bei tikrai aukotis.

Nors šv. Teresės gyvenimas prabėgo vienuolyne, dvasinio gyvenimo pradmenis ji gavo šeimoje, kur išmoko mylėti Dievą ir žmones. Ji moko tėvus su meile priimti kiekvieną gyvybę ir atsakingai pasišvęsti savo vaikų ugdymui.

Baigdamas noriu paliudyti vieną šv. Teresės pamoką. 1957 m. vasarą atostogavau Paparčiuose ir nutariau privačiai atsilikti kelių dienų rekolekcijas. Turėjau dvasinę knygą – Gabrieliaus Martin „Mažasis tobulumo kelias“. Melsdamasis skaičiau šios knygos mintis, kurios giliai smigo į širdį. Kelias pas Jėzų atrodė toks paprastas ir lengvas. Tai, be jokios abejonės, subrandino mintį pašvęsti savo gyvenimą tik Dievui.

Šiandien, atsisveikindami su šv. Terese, prašykime, kad ji kiekvieno mūsų širdyje paliktų mums pačią reikalingiausią pamoką – visuomet branginti savo ištikimybę Jėzui Kristui.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą