ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Šiluvai – 550 metų
Homilija minint Šiluvos bažnyčios įsteigimo 550-ąsias metines2007 m. rugpjūčio 11 d.

Prieš 620 metų Lietuvos ir Šiluvos krašto žmonės dar nebuvo girdėję Gerosios Naujienos. Kaimyninės valstybės Rusija ir Lenkija jau 400 metų buvo priėmusios krikščionybę, o lietuviai atkakliai gynė savo pagoniškas tradicijas, nes taip tikėjosi išsaugoti savo laisvę ir nepriklausomybę. Anuomet lietuviai dar nesuvokė, kad laisvė ir tiesa yra neperskiriamos seserys, o pagonybė labiausiai pavergia žmogų. Užsisklendimas nuo civilizuoto pasaulio ir pagoniškos tradicijos stabdė tautos pažangą ir grasino palikti Lietuvos žmones atsilikusius nuo visų Europos valstybių.

Prieš 620 metų Lietuva priėmė Krikštą ir mūsų krašte buvo pradėtas skelbti Dievo Žodis; po 30 metų pasikrikštijo ir Žemaitija. Reikėjo dar 40 metų, kol Šiluvos krašto žmones pasiekė Geroji Naujiena. Šiandien susirinkome paminėti Šiluvai brangios datos, kai čia buvo įkurta pirmoji bažnyčia. Nuo šios datos prasidėjo Šiluvos istorija, nes ankstesnieji amžiai beveik paskendę istorijos migloje.

Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui labai artimas didikas Petras Gedgaudas 1457 m. pasirašė dokumentą, kuriuo buvo įsteigta Šiluvos bažnyčia. Petras Gedgaudas buvo doras katalikas ir jam rūpėjo krikščioniškojo tikėjimo plitimas Lietuvos kunigaikštystėje.

Išsilavinęs žmogus suprato tai, ko nenorėjo suvokti ano meto lietuviai: be krikščioniškojo tikėjimo Lietuva bus pasmerkta skurdžiai egzistencijai. Šiluvos istorija akivaizdžiai byloja, kiek daug geras ir protingas žmogus gali padaryti. Gaila, kad šiandien ne vienas savanaudis lietuvis mąsto, jog žmogaus laimei užtenka prisimedžioti medžiaginių gėrybių. Deja, jos niekada neatneša žmogui nei saugumo, nei laimės.

Nežinome, kokia bažnyčia buvo pastatyta Šiluvoje, nes istoriniai šaltiniai apie tai nieko nesako. Pradžioje Vytautas Didysis statė medines bažnyčias; gal dėl to vysk. Motiejus Valančius rašė, jog pirmoji Šiluvos bažnyčia buvusi medinė. Žemaičių vyskupijoje ji buvo penkiolikta ir jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulas. Tai buvo tarsi pirmasis Dievo Motinos žingsnis Šiluvos žemėje.

Anais laikais bažnyčios buvo ne tiek vyskupų, kiek didikų globojamos. Nors ši globa atrodė ir naudinga Bažnyčiai, tačiau dažnai ji buvo kenksminga, nes ne visi globėjai būdavo tokie, kaip Petras Gedgaudas.

Vėlesni Šiluvos globėjai palinko į reformaciją. 16 a. Prūsijoje prasidėjusi reformacijos banga greitai pasiekė ir Lietuvą. Pirmaisiais jos šalininkais tapo bajorai, kurie, pasinaudodami palankia politine padėtimi, užgrobdavo bažnyčias ir jos žemes. Prūsijoje studijuojantys bajorų sūnūs parveždavo į Lietuvą reformacijos idėjų. Anais laikais žmonių tikėjimą dažniausiai nulemdavo politinė valdžia; žmonės būdavo verčiami prievarta priimti tą tikėjimą, kurį būdavo priėmę šalies didikai. Ši priežastis ir nulėmė, kad, nepraėjus nė šimtmečiui nuo Šiluvos bažnyčios įsteigimo, Šiluvos klebonas Jonas Holubka užkasė bažnytines brangenybes į žemę ir pasitraukė iš Šiluvos. Šiluvoje įsigalėjo kalvinistai, o katalikų bažnyčia buvo nugriauta. Šiandien sugebame broliškai sugyventi su kitais krikščionimis, tačiau anuomet, prieš 500 metų, santykiai tarp skirtingų krikščioniškų konfesijų buvę labai priešiški.

Kai 1608 m. Šiluvoje apsireiškė Švč. M. Marija, Katalikų Bažnyčia jau buvo pradėjusi vėl stotis ant kojų. Dievo Motinos apsireiškimas padrąsino Lietuvos žmones atsigręžti į Katalikų Bažnyčią. Šiluva budo naujam gyvenimui, tačiau šiuos žingsnius nuolat lydėjo ir skaudūs išbandymai. Tikinčiųjų skaičiui augant, ir naujai pastatytoje bažnyčioje jie nesutilpdavo, todėl vėl  susirūpinta naujos bažnyčios statyba. 1786 m. konsekruota dabartinė Bazilika. Pernai paminėjome 220 metų konsekracijos sukaktį, tada popiežiaus leidimu stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas aukso karūnomis.

Carinė okupacija Šiluvai atnešė skaudžių išbandymų, tačiau Šiluvos Dievo Motina traukė piligrimus ir žadino žmonių laisvės viltį. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, tauta kėlėsi naujam gyvenimui; drauge kėlėsi ir Šiluva. Apsireiškimo vietoje buvo pastatyta didinga Antano Vivulskio suprojektuota koplyčia, kurios pamatus 1912 m. pašventino prel. Jonas Mačiulis -Maironis.

1940 m. sovietine okupacija atnešė pačių sunkiausių išbandymų, tačiau Dievo Motina globojo šią žemę ir jokia pikta jėga negalėjo sunaikinti žmonių tikėjimo. Atkūrus Nepriklausomybę, čia, Šiluvoje, Lietuva paaukota Švč. Mergelei Marijai, o po dvejų metų popiežius Jonas Paulius II aplankė Šiluvą, bučiavo Marijos kojų liestą akmenį ir Bazilikoje, susitikimo su tikinčiaisiais metu, savo rankomis vainikavo Švč. Mergelės Marijos statulą, prie kurios 50 metų meldėsi Lietuvos išeiviai, kad mums išauštų naujas laisvės rytas.
Tas rytas išaušo, tačiau kiek mes prisikėlėme naujam gyvenimui, kiekvieno atsakymas būtų labai skirtingas. Toliau kurdami Šiluvos istoriją, visi turime mąstyti, kokia šioje istorijoje bus kiekvieno iš mūsų dalis. Šis 550 metų Šiluvos bažnyčios įsteigimo Jubiliejus tegu kiekvienam iš mūsų primena, kad turime ne laukti, kol kiti ką nors sukurs, bet patys būti savo krašto ir savo Bažnyčios mylėtojais ir kūrėjais.

Šią valandą melskimės su Šventuoju Tėvu Jonu Pauliumi II: „Taikos Karaliene, gerbiama Šiluvos šventovėje, pagelbėk šiems su pasitikėjimu į Tave besikreipiantiems vaikams statyti savo ateities rūmą ne ant pasaulėžiūrų smėlio, bet ant Evangelijos uolos. <...>Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį. <...> Marija, visų lietuvių Motina, šios Tavęs besišaukiančios ir Tave mylinčios tautos „Žvaigžde“, melski už mus!“

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą