ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Kauno arkivyskupo kalėdinis laiškas kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams

2007 metų Kalėdos

Šių metų šv. Kalėdas švenčiame rengdamiesi kitąmet minėti Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. sukaktį. Anuomet Švč. Mergelės Marijos pasakyti žodžiai skatina budėti, kad mūsų santykis su Dievo Sūnumi būtų kupinas nuoširdžiausios pagarbos ir jo nenustelbtų kasdieniai rūpesčiai. Pirmieji pasirengimo metai akivaizdžiai parodė, kaip galingai Dievo Motina Marija gali prabilti ir į šiandienio žmogaus širdį. Šiluvos Dievo Motinos paveikslo piligriminė kelionė per parapijas, Eucharistiniai kongresai ir šventės, piligriminės kelionės į Šiluvą daugelį tikinčiųjų paskatino atsiverti Dievo malonės veikimui.

Apsireikšdama Šiluvoje Dievo Motina pro ašaras skundėsi, kad čia buvo garbinamas Jos Sūnus, o dabar tik ariama ir sėjama. Dangaus žinia buvo skirta ne tik ano meto Lietuvos žmonėms, kad šie Dievo Sūnų priimtų tikėjimu ir garbintų Jį krikščionišku gyvenimu. Marijos skundas beldžiasi ir į mūsų širdis, kviesdamas visiškai atsiverti Evangelijos šviesai.

Prieš 1000 m. šv. Brunonas atnešė Evangelijos žinią į baltų žemes, bet jos tolesnį plitimą sustabdė šio vyskupo misionieriaus kankinystė. Reikėjo dar beveik 400 metų, kol Lietuva įėjo į krikščioniškų Europos tautų šeimą. Tačiau ir po Lietuvos krikšto žmonių nuodėmės, ypač konfesinė nesantaika, kliudė lietuviams pasinaudoti palaimingais Gerosios Naujienos vaisiais. Anuomet Šiluvos žinia buvo Dievo gailestingumo žinia, perduota Jėzaus Motinos lūpomis, kuri buvo ypač svarbi tiek sumaištingame septynioliktame amžiuje, tiek visais sunkiais mūsų krašto istorijos laikotarpiais.

Viltingais, bet tragiškais 1991-aisiais per Šilinių atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius paaukojo Lietuvą Nekalčiausiai Marijos Širdžiai ir meldė jos globos mūsų Tėvynei, išsivadavusiai iš sunkios priespaudos ir pradėjusiai eiti atgimimo keliu. Anuomet jis priminė Galilėjos Kanos stebuklą, įvykusį tarpininkaujant Dievo Sūnaus Motinai Marijai ir kvietė pasitikėti Jos užtarimu ir Jos Sūnaus pagalba.

Po dvejų metų, lankydamasis Šiluvoje, Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II priminė skaudžią demokratinių Europos šalių patirtį, kai nebuvo kreipiama dėmesio į evangelines vertybes, ir kvietė nenuklysti į religinio abejingumo ir pragmatizmo pelkę. Popiežius kalbėjo: „Bažnyčia žvelgia į Mariją, kurioje mato Motiną ir Pavyzdį. Į Mariją šiuo reikšmingu savo istorijos metu su pasitikėjimu gali žvelgti ir Lietuva. Švenčiausioji Mergelė žino tikruosius ir svarbiausius naujam gyvenimui atgimusios Tautos rūpesčius. Kaip Kanos vestuvių dieną, taip ir dabar ji mus kreipia į Kristų: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5).
Kaip Kanoje, taip ir Šiluvoje matome motinišką Marijos rūpestį ir girdime kvietimą klausyti Jos Sūnaus. Klusnumas Dievui visuomet reiškia, kad žmogus Aukščiausiojo valią iškelia aukščiau už savo egoizmą ir tokiu būdu tobulai garbina Dievą. Anuometinės ir ypač dabartinės žmonių pastangos kuo daugiau turėti ir viską sau leisti, Dievo Motinos žodžiais tariant, tėra tik tuščias arimas ir sėja, nežadanti atnešti palaimingų vaisių.

Po septyniolikos Nepriklausomybės metų mes dejuojame dėl valdininkų korupcijos, degraduojančių šeimų, savižudybių ir alkoholizmo. Per kiekvienus rinkimus mums prisistato vis nauji gelbėtojai, kuriais greitai nusiviliame, nes vis pakartojame Šiluvoje Marijos primintą, tačiau žmonių nepaliaujamai daromą klaidą, visą dėmesį sutelkiant į savo rankų ir proto darbus, bet užmirštant pareigą nusilenkti Gelbėtojui Jėzui Kristui.

Šiluvoje Marija priminė, kad reikia atsigręžti į jos Sūnų. Atsigręžti į Kristų – tai gyventi ir mylėti panašiai kaip gyveno ir mylėjo Marijos ir Dievo Sūnus. Prikaltas ant kryžiaus Jėzus apreiškė begalinę meilę žmonijai, o Eucharistijos slėpinyje jis leidžia nuolat pasinaudoti tos meilės vaisiais. Todėl per Kryžių ir Eucharistiją labiausiai prisiliečiame prie dieviškos Jėzaus Širdies ir patiriame Jos gailestingumą. Apdovanoti iš aukštybių, privalome nešti Dievo gailestingumą į savo aplinką ir kviesti visus žmones patirti, kaip saugu ir gera gyventi vienybėje su Jėzumi Kristumi.

Siekdamas Dievo Motinos Marijos raginimą atsigręžti į Jos Sūnų padaryti dar labiau girdimą, skelbiu 2008 metus Šiluvos Dievo Motinos metais. Viliuosi, kad paskutiniai metai prieš Šiluvos Jubiliejaus šventimą subrandins dar gražesnių dvasinių vaisių. Kviečiu kunigus dar uoliau skelbti Evangeliją ir raginti žmones labiau atsigręžti į Jėzų, gyvenantį tarp mūsų Eucharistijos slėpinyje, o pasauliečius, ypač jaunimą ir šeimas, kviečiu dar labiau atsiverti išganingajai Evangelijos žiniai.

Sveikindamas kunigus, vienuolius ir pasauliečius Viešpaties Gimimo šventės proga, linkiu visiems tikro džiaugsmo ir tikros ramybės, kurią gali atnešti tik Kristus. Popiežius Benediktas XVI sako, kad mes esame išgelbėti viltimi, kurią atnešė Betliejaus Kūdikis. Prie Jėzaus prakartėlės melskimės, kaip anuomet Šiluvoje meldėsi Jonas Paulius II: „Geroji Motina, visada žvelk į lietuvių tautą ir ją laimink. Stiprink lietuvių ryžtą klausyti Tavo Sūnaus Jėzaus žodžio; to gyvybės žodžio, kuris čia buvo pasėtas per amžius.“

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą