ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Ganytojo žodis
Apie arkivyskupą
Tekstai

Džiugiosios naujienos pasiuntiniai
Homilija Krizmos mišiose Kauno arkikatedroje 2007 m.  balandžio 5 d.

Pranašas Izaijas šitaip kalba apie savo pasiuntinybę:„Viešpaties DIEVO dvasia su manimi, nes VIEŠPATS patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. Paskelbti VIEŠPATIES malonės metų“ (Iz 61, 1–2). Jėzus Kristus, pranešdamas apie savo pasiuntinybę, Nazareto sinagogoje perskaitė šiuos pranašo Izaijo žodžius ir pasakė: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Lk 4, 21).

Didelė privilegija būti Dievo pasiuntiniu ir nešti į pasaulį Evangelijos žinią, nes ši žinia apšviečia žmones, juos pradžiugina, gydo ir išvaduoja. Nešti ją į pasaulį Jėzus patikėjo savo mokiniams ir tiems, kurie amžiams bėgant juos pavaduos. Šįryt su Velykomis mane pasveikino Amerikoje studijuojantis kun. A. Žygas ir, žinodamas, kad tuojau švęsime Krizmos Mišias, pasakė: „Man kunigystė yra didžioji Dievo dovana.“

Dėl to šiandien, Didįjį ketvirtadienį, prie Viešpaties altoriaus matote didelį būrį Kauno arkivyskupijos kunigų, švenčiančių Eucharistiją. Juos visus kažkuriuo laiku Dievas pakvietė būti jo pasiuntiniais, jo Gerosios naujienos nešėjais. Šiandien minime Eucharistijos ir Kunigystės įsteigimą, todėl kunigai susirinko drauge su savo vyskupais padėkoti Dievui už jiems patikėtą pasiuntinybę.

Tarp mūsų yra kunigų, kuriuos Dievas pakvietė vykdyti pasiuntinių pareigas ypatingais laikais. Vyresnioji kunigų karta buvo pašaukta skelbti Evangeliją valstybinio ateizmo metais, kai prievartinės sistemos kūrėjai buvo pasiryžę fiziškai sunaikinti Bažnyčią. 1947 m. Religinių kultų komisaras Kauno arkivyskupijos valdytojui sakė, jog greitai iš Bažnyčios bus tik „rožki da nožki“, t. y. tik apgailėtini likučiai. Mūsų seminarija buvo liudininkė, kai atvykdavo čekistai ir išsivesdavo tardymui po kelis klierikus, ir dalis jų nebesugrįždavo. Vyresniosios kartos kunigai gali paliudyti, kai net už vaikų katekizavimą būdavo taikomi Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Jaunesnioji kunigų karta nepatiria represijų baimės, bet jiems tenka nauji, nė kiek nelengvesni išmėginimai. Jie gyvena praktiškojo ateizmo laikais, kai žmogus, „visiškai užsiėmęs savimi, ne tik padaro save visų interesų centru, bet ir drįsta save laikyti bet kokios tikrovės pradžia ir pabaiga“, – šitaip dabartinę padėtį įvertino popiežius Paulius VI. Jaunoji kunigų karta mato šeimų irimą ir žmogaus lytiškumo sampratos iškraipymą iki tokio laipsnio, kai pateisinamas ne tik seksualinis palaidumas, bet ir moraliniai iškrypimai. Jaunus kunigus prislegia religinis abejingumas ir pasinėrimas į prietarus, kai žmonės, nors teoriškai ir neatmeta Dievo, nenori niekuo įsipareigoti Kristaus Bažnyčiai. Daugėja tikinčiųjų, kurie pritaria tik tokioms tikėjimo tiesoms ir reikalavimams, kurie jiems patinka, o nepatogius, juos varžančius atmeta. Prie viso to pridėkime nuolatines žiniasklaidos atakas prieš kunigus ir bus aišku, kad mūsų laikai jaunų kunigų nelepina.

Bažnyčiai kelia rūpestį sumažėję pašaukimai į kunigystę. Gyvenant vartotojiškoje ir perdėtu seksualumu alsuojančioje visuomenėje jaunam žmogui nelengva apsispręsti rinktis tokius idealus ir tokį pašaukimą, kurio didžioji visuomenės dalis nenori suprasti. Apsispręsdamas gyventi celibate ir visiškai pasišvęsdamas kitiems, jaunas žmogus negali tikėtis pagyrimų ir televizijos žvaigždės karjeros. Reikia stipraus tikėjimo, galinčio pervesti per visas dabarties moralinio gyvenimo smegduobes ir atvesti prie altoriaus. Darosi aišku, kad pašaukimai lengviausia subręsta gerose krikščioniškose šeimose, nors Dievas moka pakviesti savo tarnystei ir tuos, kurie geros šeimos dovanos neturėjo.

Kuo paaiškinti, kad, nepaisant visų neigiamų patirčių, pašaukimų į kunigystę atsiranda? Dabarties žmonės turi skaudžią patirtį, ką reiškia gyventi be atsakingos meilės ir naudojantis nevaržoma laisve nusiristi iki narkomanijos ir susinaikinimo bedugnės. Dabarties jaunimas aistringai ieško tiesos, teisingumo, trokšta normalių vyro ir moters santykių, nori gyventi pasaulyje, kuriame viešpatautų taika ir broliškumas. „Daugelis jaunuolių jaučia religijos ir dvasinio gyvenimo poreikį. Taip gimsta troškimas išgyventi vienatvę ir maldą, grįžti prie asmeniškesnio ir nuolatinio Šventojo Rašto skaitymo bei teologijos išmanymo gilinimo“ (PDV, 9), – sakė popiežius Jonas Paulius II.

Bažnyčios nedraugai Lietuvoje džiūgauja išgirdę žinią, kad šiek tiek sumažėjo besiruošiančių savo gyvenimą pašvęsti Dievui. Pats didžiausias Bažnyčios rūpestis yra kitas: kad Lietuvoje turėtume kuo daugiau sveikų šeimų, o tarnaujantieji prie altoriaus kunigai būtų šventi. Šiandienos ir rytdienos kunigas turi būti panašus į Kristų. Todėl kviečiu visus melstis už savo kunigus. Palaikykite, remkite juos savo malda. Remkite malda ir savo vyskupus, kad jie ištikimai, su didele meile tarnautų Bažnyčiai.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą