|
ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai
ir raštai | Arkivyskupo
tekstai | Tarnybų
dokumentai | Pastoracinė
medžiaga | Informacinė
medžiaga | Kauno
arkivyskupijos naujienos
Arkivyskupo
tekstai
Ganytojo žodis
Sausio 13-osios stebuklas
Homilija Sausio 13-ąją Prisikėlimo šventovėje Kaune, 2007 m.
Sausio 13-oji nukelia mus į netolimą praeitį prieš šešiolika metų, primindama skaudžius, bet labai brangius istorijos įvykius. Kai griūvančios sovietinės imperijos vadovai bandė sustabdyti į laisvę kylančią Lietuvą, visa tauta vieningai pakilo ginti savo laisvės. Prieš beginklius, laisvės ištroškusius žmones buvo pasiųsti KGB kariuomenės daliniai. Sausio 13-osios naktį omonininkams šturmuojant televizijos bokštą, buvo nužudyta keturiolika mūsų tautiečių. Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų susirinkusi minia, laukdama sovietinių tankų, meldėsi ir buvo pasiruošusi naujoms aukoms. Atrodė, kad ir čia bus susidorota su laisvės ištroškusiais žmonėmis. Tačiau tankai sustojo ir, gavę naują įsakymą, pravažiavo pro šalį.
Šiandien galime tik spėlioti, kodėl Kremliaus tankai sustojo, kai panašiais atvejais niekuomet nesustodavo ir niekas jų nestabdydavo. Tik prisiminkime nesuskaičiuojamas Čečėnijos aukas. Nei motinų ašaros, nei vaikų kraujas nesustabdė okupantų smurto. O Vilniuje sovietiniai tankai tarsi atsimušė į nematomą, bet galingą sieną. Stovėjusieji prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų rankose laikė ne automatus, bet rožinius. Tą dieną, kaip įprasta kiekvieno mėnesio 13-ąją, žmonės Šiluvoje dar karščiau meldėsi už Lietuvos laisvę. Mes tikime, kad anuomet mums laisvę padovanojo pats Dievas. Taikos Karalienė, Švč. Mergelė Marija užstojo savo šalies vaikus.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui sovietinė kariuomenė okupavo Rytų Europą ir Austriją. Šioje šalyje milijonai žmonių kalbėjo rožinį ir atsitiko visai panašiai, kaip Vilniuje sovietiniai tankai vieną dieną nelauktai paliko Austriją, nors nepaliko kitų Rytų Europos kraštų.
Tai labai geros gilias teologines šaknis turinčios patirtys. Evangelija pasakoja apie vestuves Galilėjos Kanoje. Tenai atsitiko nelemtas įvykis, apkartinęs vestuvių nuotaiką. Ar šeimininkai apsiskaičiavo, ar svečių atėjo per daug, bet ant stalo neliko vyno. Ką daryti? šį klausimą be atsakymo buvo galima perskaityti šeimininkų veiduose. Tik viena vestuvių dalyvė, Marija, žinojo, ką reikia daryti. Ji priėjo prie Jėzaus ir pasakė: Jie nebeturi vyno. Toliau Evangelija pasakoja apie pirmąjį Jėzaus stebuklą vynu paverstą vandenį.
Pasaulyje, o juolab mūsų Tėvynėje nuolat kartojasi situacijos, kurioms apibūdinti geriausiai tinka Marijos žodžiai: Jie nebeturi vyno. Per šiuos Dievo padovanotus šešiolika laisvės metų mes nuolat atsidurdavome tokiose beviltiškose situacijose, kai horizonte, atrodė, visiškai nesimatydavo šviesos.
Artėja savivaldybių rinkimai, prieš kuriuos daug kas mato labai beviltišką padėtį, nes rinkimus tikriausiai vėl nulems pinigai. Todėl kai kas agituoja žmones ateiti į rinkimines apylinkes ir iš biuletenių išbraukti visus kandidatus, gal tai padės atsipeikėti partijoms, kad ne viską galima pirkti ir parduoti. Tačiau šio desperatiško žingsnio rezultatas gali būti tik dar didesnė sumaištis. Tikintiesiems reikia paimti į rankas rožinį ir prašyti dangų stebuklo, kad žmonės išsirinktų į valdžią ne pinigų maišus, bet kiek įmanoma pačius padoriausius žmones.
Ar ne aklavietė kasmet vis didėjantis alkoholizmas? Kodėl jis didėja? Lietuvoje jau galima padoriai užsidirbti ir gyventi neverkšlenant. Juk statybininkus jau vežamasi net iš kaimyninių Rytų šalių. Daugelis beprotiškai geria todėl, kad dar neatsikratė nelaisvės pančių. Vieni ilgisi vis labiau tolstančios vakarykštės dienos, kiti, pavergti savo nuodėmių, klampoja netiesos ir neteisingumo keliais, todėl šiems žmonėms labai lengva įduoti į rankas alkoholio butelį. Žiniasklaida pranešė, kad per Naujuosius metus buvo išgerta žymiai daugiau nei pernai. Valdžios vyrai demonstruoja bejėgiškumą: tautą girdančiųjų lobizmas nulemia palankius įstatymus, kad alkoholis būtų parduodamas laiku ir ne laiku, suaugusiems ir paaugliams. Verslininkai ieško vis naujų būdų, kaip įpiršti alkoholį paaugliams dangstydamiesi pačiomis nekalčiausiomis etiketėmis. O šie, vaidindami kietus vyrus, geria ir daro nusikaltimus.
Kviečiu: burkimės į gyvojo rožinio būrelius ir kasdien kalbėkime bent vieną paslaptį už Lietuvą, už Bažnyčią, už išsikovotą laisvę, kad jos neiškeistume į lęšienės dubenį...
Kauno arkivyskupas metropolitas
<< atgal
į sąrašą
|
