ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Pašauktieji į dvasinį luomą
Homilija Šiluvoje kunigams, vienuoliams ir klierikams 2007 m. rugsėjo 12 d.

Evangelijoje pasakojama apie vyrą, atėjusį Kristaus paklausti, ko reikėtų, kad jis laimėtų amžinąjį gyvenimą. Jėzus patarė jam laikytis Dievo įsakymų. Kai vyras patvirtino, jog jis nuo mažumės jų laikosi, Jėzus tarė: „Jei nori būti tobulas, parduok, ką turi ir tuomet atėjęs sek paskui mane.“ Jėzus patarė atsižadėti visko, ką jis tuomet brangino ir kas iš tikrųjų buvo tapę kliūtimi tobulai vykdyti Dievo valią. Deja, šis vyras nepajėgė žengti tokio žingsnio ir pasitraukė nuo Jėzaus.

Rengdamiesi Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų Jubiliejui, daugiausia dėmesio privalome skirti dvasiniam atsinaujinimui. Jeigu atnaujintume tik Baziliką ir aikštę, bet neatnaujintume savo dvasinio gyvenimo, būtume neatlikę esminio uždavinio. Į šį dvasinį atsinaujinimą pakviesti visi Lietuvos vyskupai, kunigai, diakonai, broliai ir seserys vienuolės bei pasauliečiai katalikai. Sakau, visi, nes Šiluvos žinia skirta ne tik Žemaitijai ar Kauno arkivyskupijai, bet visos Lietuvos tikintiesiems.

Šiandien meldžiamės už Lietuvos kunigus, seseris vienuoles ir besiruošiančius kunigystei klierikus bei seseris novicijas. Meldžiamės puoselėdami mintį, kad kunigai būtų šventi, t. y. tokie, kokių nori pats Jėzus Kristus. Kunigas, panašiai kaip ir Evangelijoje minimas vyras, kažkada jaunystėje ar brandos amžiuje yra nusprendęs sekti Kristų, skelbti Jį ir savo pavyzdžiu liudyti, kad su Viešpačiu gyventi gera ir saugu. Liūdnas būtų kunigo gyvenimas, jeigu jis kasdien nesistengtų artėti prie Kristaus. Aplaidus jo gyvenimas skaudžiai atsilieptų tikintiesiems, kuriems jis siunčiamas tarnauti.

Būti geru kunigu nelengva ne dėl celibato – gundymų ne mažiau patiria taip pat ir susituokusieji vyrai bei moterys. Būti geru kunigu reiškia išsižadėti visko taip, kad pats Dievas taptų viskuo. Tam geram atėjusiam pas jį vyrui Kristus patarė atsižadėti ne mažo trupinėlio, bet visko, ką jis labiausiai brangino. Dievas, kaip sako Šventasis Raštas, yra pavydus ir nori visos žmogaus širdies. Neprisirišti prie daiktų, netapti tokių žalingų įpročių, kaip rūkymas ar alkoholis, vergu, budriai saugoti savo širdį, kad ji neprisirištų prie vienos moters, bet apglėbtų visus jam pavestus žmones – visa tai reikalauja didžiulių pastangų, kurios kartais gali atrodyti pranokstančios žmogaus jėgas.

Kai Kristus sakė, jog negalima palikti savo žmonos, ir tai, jog turtingam žmogui bus labai sunku patekti į dangaus karalystę, jo mokiniai klausė: „Kas tuomet galės išsigelbėti?“ Jiems atrodė, kad to neįmanoma įvykdyti. Tuomet Jėzus pasakė labai svarbią mintį: „Dievui viskas įmanoma.“ Šie Viešpaties žodžiai turi paskatinti kunigus dar labiau glaustis prie Dievo, prie Jėzaus Motinos Marijos ir pasitikėti ne savimi, bet Dievo pagalba, nes su juo viskas yra įmanoma. Vieno kito kunigo daromos klaidas ar nuodėmės – ženklas, kad jis jau negyvena rimto maldos gyvenimo.

Šiandien noriu pasidžiaugti savo kunigais. Iš tikrųjų, kokių nuostabių kunigų esama! Žiniasklaida dažniausiai pasigauna tik neigiamus atvejus ir daro išvadas, kad visi kunigai nedorai elgiasi. Tai nesąžininga. Per ilgus savo kunigystės ir vyskupystės metus sutikau daugybę kunigų, kurie buvo ir yra ištikimi savo pašaukimui. Sutikau ir klydusių, kurie paskui darė rimtą atgailą ir neatpažįstamai pasikeitė į gera. Jeigu kunigui atsitinka nelaimė suklysti, jis paprastai nelaukia velykinės išpažinties, bet skuba kuo greičiau susitaikinti su Dievu, nes žino: nebūdamas Dievo malonėje atvira širdimi negalės stovėti prie altoriaus. Kitaip būtų šventvagis, panašiai kaip pasaulietis, sunkioje nuodėmėje, be susitaikinimo su Dievu priimantis Komuniją.

Šiandien noriu pasidžiaugti Lietuvos seserimis, pašventusiomis savo gyvenimą Dievo ir žmonių tarnystei. Kokių šaunių seserų esama! Jos dažnai darbuojasi tyliai, yra vos pastebimos, bet iš tikrųjų atlieka didelius darbus. Sovietmečiu pogrindyje jos darbavosi svarbiausiuose bažnytinio darbo baruose ir augino ateities Lietuvą. Buvo seserų, kurios per metus parengdavo Pirmajai Komunijai per du šimtus vaikų. Laisvoje Lietuvoje seserys taip pat darbuojasi visur, kur ypač reikia pasiaukojimo, darbščių rankų ir mylinčios širdies.
Šeštadienį kaip piligrimai nuo Dubysos slėnio į Šiluvą atkeliaus trijų Lietuvos kunigų seminarijų klierikai. Visi jie rimtai ruošiasi kunigo tarnystei. Buvo malonu išgirsti jų pasiryžimą atkeliauti į Šiluvą, kad čia, prie mylinčios Motinos, dar labiau sutvirtėtų savo pašaukimo kelyje. Lankydamasis Lietuvoje, popiežius Jonas Paulius II Vilniaus katedroje kreipėsi į vyrus ir moteris, pasirinkusius dvasinį pašaukimą, ir sakė: „Žvelkite į Mariją, Švenčiausiosios Trejybės šventovę, ypatingai Lietuvoje garbinamą Aušros Vartuose ir Šiluvoje. Žvelkite į ją, kunigai ir besirengią kunigiškam gyvenimui, vienuoliai, vienuolės ir visi, kuriuos Dievas šaukia darbui į savo vynuogyną. Marija – Tėvo duktė ir Kristaus Motina, Bažnyčios Motina ir Apaštalų Karalienė! Ant Kalvarijos kalno pats Kristus per šventąjį Joną paskyrė Ją mūsų visų Motina. Apaštalai meldėsi kartu su Marija Sekminių dieną, kai ant jų nužengė Šventoji Dvasia. Marijai patikiu jus visus, kad jūsų meilės tarnystė neštų gausių evangelinio gyvenimo vaisių.“

Dabartinis popiežius Benediktas XVI, lankydamasis Austrijoje, kunigams kalbėjo: „Būkite pusėje visų tų, kurie niekad nepatyrė meilės, kurie nebetiki gyvenimu. Visa jūsų egzistencija tebūnie kaip kad Jono Krikštytojo – didelis ir gyvas rodymas į Kristų. Kiekvienas kunigas, kiekviena vienuolė ir vienuolis visada turi atvirai bei kritiškai atlikti sąžinės egzaminą ir atsakyti sau, ar jų gyvenimuose yra pakankamai neturto.“ Popiežius priminė, jog celibatinis gyvenimas nėra tarpasmeninių santykių atsisakymas, bet Dievo meilės, pranokstančios žmogiškąją, patirtis. Jis kvietė kunigus liudyti pasauliui, kad paklusnumas Dievui nieko bendro neturi su išorine prievarta ar savęs praradimu, ir patarė, kad pirma reikia melstis ir klausytis, o tuomet bus lengva paklusti.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą