ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. Jubiliejus
Homilija Los Andželo katedroje per Šeštines 2008 m. gegužės 4 d.

Prieš Jėzaus žengimą į dangų apaštalai klausė savo Mokytojo, ar ne dabar jis atkursiąs Izraelio karalystę. Jėzus pamokė, kad ne apie tai reikia kalbėti, nes svarbiausias mokinių uždavinys – būti jo liudytojais lig pat žemės pakraščių (plg. Apd 1).

Evangelistas Matas papildo šį pasakojimą mokiniams skirtais Jėzus nurodymais. Jėzus kalbėjo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28, 18–20).

Kristaus mokiniai buvo siunčiami kurti Dievo karalystės visame pasaulyje. Jie pasklido po kraštus ir visur skelbė Evangelijos žinią, kad Jėzus Kristus yra gelbėtojas, už mus miręs ir prisikėlęs. Reikia tik atsiversti, daryti atgailą ir pasikrikštyti.

Prireikė net keturiolikos šimtmečių, kol Evangelijos žinia pasiekė Lietuvą. Ir vėliau istorijos audros dar ilgai ir negailestingai draskė Katalikų Bažnyčios medžio šakas, kliudydamos megztis išganymo vaisiams. Tų audrų sūkuryje, kai Katalikų Bažnyčia Lietuvoje išgyveno labai sunkius laikus, Šiluvoje apsireiškė šv. Mergelė Marija ir verkdama skundėsi: „Čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama.“ Šie Marijos skundo žodžiai sklido tarp žmonių ir vertė aiškintis, kas buvo toji apsireiškusi Moteris ir kodėl ji verkdama skundėsi, jog negarbinamas jos Sūnus.

Šiluvos istorija pasakoja, kaip po Marijos apsireiškimo čia viskas netrukus pasikeitė. Buvo pastatyta nauja bažnyčia, paskui didesnė, dar vėliau – puošni dabartinė bazilika. Vėl pradėta aukoti Mišias, o minios piligrimų plūdo į Marijos Gimimo atlaidus. Ir tai vyko labai sunkiais laikais, kai Lietuvą siaubė karai, marai ir šimtmečius trukusios okupacijos.

Kartą, kai universiteto studentams kalbėjau apie Dievo Motinos apsireiškimą Šiluvoje Lietuvos istorijos kontekste, vienas klausytojas pasiteiravo, kas nulėmė, kad ir labai nepalankiomis istorinėmis sąlygomis Katalikų Bažnyčia Lietuvoje išaugo ir tapo gausiausia konfesija. Lietuvos didikų klystkeliai, karų su rusais ir švedais audros, badmečiai, marai, carinė ir sovietinė priespauda – ir po viso to apie 80 procentų lietuvių šiandien išpažįsta katalikų tikėjimą.

Į šį klausimą būtų nelengva atsakyti, jei atsižvelgtume vien tik į žmogiškąjį faktorių. Natūraliai Bažnyčia turėjo sunykti. Tačiau Lietuvos istorijoje matome ryškiai įsispaudusias Dievo Motinos Marijos pėdas. Be abejo, jos ryškiausios Šiluvos žemėje, tačiau ne vien ten. Aušros Vartai, Trakai, Pivašiūnai, Žemaičių Kalvarija, Krekenava, Pažaislis – tai vietos, kurias žino ir lanko piligrimai. Jose didžiausios tikinčiųjų pagarbos susilaukia malonėmis garsėjantys Šv. Mergelės Marijos paveikslai. Ten tūkstančiai žmonių patiria Dievo gailestingumą, atgailauja ir gydosi sielos žaizdas. Turbūt dėl šios priežasties Šiluvoje apsireiškusi Dievo Motina vadinama Ligonių sveikata.

Neseniai mes pergyvenome sovietmetį, kai komunizmo kūrėjai buvo pasišovę visiškai sunaikinti Bažnyčią. Šiluva tuomet buvo viena svarbiausių dvasinių oazių, kur žmonės sėmėsi ištikimybės Evangelijai ir tvirtumo atsilaikyti prieš ateistinę priespaudą. Sovietinei valdžiai Šiluva rodėsi pavojinga vieta, nes čia žmonės, kaip būdavo sakoma, fanatiškai įtiki Dievu. Šiluva buvo tapusi komunizmo kūrėjų galvos skausmu. Buvo metų, kai per Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje neleisdavo atvykti nė vienam kunigui, buvo metų, kai per Šilinių atlaidus paskelbdavo kiaulių marą, kad sukliudytų piligrimams atvykti į Marijos apsireiškimo vietą. Šioje kovoje laimėtoja liko Šiluvos Dievo Motina, kuriai prieš aštuoniolika metų kardinolas Vincentas Sladkevičius drauge su jau nepriklausomos šalies vadovu paaukojo Lietuvą ir jos žmones.

Drįstu teigti, kad Marijos vaidmuo Lietuvos gyvenime buvo milžiniškas. Tiesa, paviršutiniškai žvelgiant, tiesioginio Dievo Motinos Marijos veikimo nepamatysi, tačiau jis akivaizdus. Šiluvoje apsireiškusi Marija mažai kalbėjo, bet pasakė tai, kas svarbiausia: „Žmonės garbinkite mano Sūnų, nes jis vienintelis gali jus išgelbėti!“ Ar tai nepanašu į Marijos žodžius Galilėjos Kanos vestuvių puotoje: „Darykite tai, ką jis jums lieps“ (Jn 2, 5)?

Šiluvos bazilikos didžiajame altoriuje tikinčiųjų labai gerbiamas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, savo amžiumi siekiantis apsireiškimo metus, vaizduoja Mariją kaip globėją ir kelio rodytoją. Jis nupieštas pagal seniausią Marijos paveikslą, esantį Romoje, Marijos Didžiosios bazilikoje. Paveikslas puikiai atspindi Marijos misiją rodyti į savo Sūnų, kuris apie save yra pasakęs: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6), ir savo globa apsiausti ja pasitikinčius žmones. Šią Marijos pamoką reikėtų įsisavinti kiekvienam, kuris bet kokia proga artinasi prie Dievo Motinos. Mes būsime prasmingai paminėję Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų, jeigu Jos Sūnus taps mūsų gyvenimo tiesa ir kelias, kuriuo ištikimai eisime.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą