ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Gailestingumo Motina artina prie Sūnaus
Pamokslas pasakytas švenčiant Marijos dieną Šiluvoje 2009 m. gruodžio 13 d.

Gruodžio 9 d. Bažnyčia mini Meksikos šventąjį Joną Didaką, o 12 d. – Gvadalupės Mergelę Mariją. Šventasis Didakas gimė 1474 m. Meksikos indėnų šeimoje. Suaugęs pasikrikštijo ir uoliai atlikdavo tikėjimo pareigas. 1531 m., ankstų rytą jam keliaujant į bažnyčią, ant kalvos apsireiškė Švč. Mergelė Marija ir paliepė perduoti Meksikos vyskupui prašymą pastatyti apsireiškimo vietoje šventovę. Vyskupas paprašė indėno atnešti kokį nors ženklą, kad galėtų patikėti Marijos apsireiškimu. Gruodžio 12 d. Marija vėl apsireiškė indėnui ir paliepė nuo kalvos viršūnės priskinti gėlių. Buvo žiema, spaudė šaltis ir jokių gėlių ten negalėjo būti. Tačiau indėnas ant kalvos pamatė gyvų gėlių, priskynė jų ir, sudėjęs į apsiaustą, nunešė Marijai. Apsireiškusioji paliepė šias gėles nunešti vyskupui. Stovėdamas prieš vyskupą, indėnas išskleidė apsiaustą ir iš jo pabiro gėlės, o ant apsiausto išryškėjo gražus Mergelės Marijos atvaizdas. Vyskupas vėliau pastatė bažnyčią, o Jonas Didakas apsigyveno prie šios Marijos šventovės. Visi stebėjosi jo tikėjimu, viltimi, meile ir nuolankumu. Per trumpą laiką europiečių dėl jų žiaurumo nekenčiantys Meksikos indėnai pasikrikštijo. Tai buvo žmogaus protu sunkiai suvokiamas dalykas, drąsiai vadintinas pačiu didžiausiu stebuklu, gautu per Gailestingumo Motinos rankas. Nuo tada Gvadalupė tapo dvasiniu centru, kasmet sutraukiančiu milijonus Meksikos ir aplinkinių valstybių piligrimų.

Popiežius Jonas Paulius II taip sakė: „Dievo Tėvo Apvaizda atsigręžė į nuolankų Meksikos indėną Joną Didaką, kurį praturtino dovana – atgimti Kristuje, kontempliuoti Švč. Mergelės Marijos veidą ir prisidėti prie Amerikos žemyno evangelizavimo. Aiškiai atsiskleidžia, kokie teisingi yra žodžiai, kuriais apaštalas Paulius išaiškina Dievo nurodytą kelią, vedantį į išganymą: Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą (1 Kor 1, 28–29).“

Švč. Mergelė Marija, Dievo labiausiai apdovanotoji, atskleidžia esminę dvasinio gyvenimo paslaptį: Dievas apstus malonės tiems, kurie nuolankūs ir suvokia savo silpnumą. Išdidumas, perdėtas savęs vertinimas ir kitų niekinimas padaro žmogų nepajėgų gauti bet kokią Dievo malonę.

Gvadalupėje, Lurde, Fatimoje, Šiluvoje ir visur, kur apsireiškė Mergelė Marija, ji yra ta pati Gailestingumo Motina, kviečianti prie savęs suvargusius, dažnai kenčiančius ir dėl to natūraliai nuolankius žmones ateiti ir jai patikėti tai, kas juos slegia. Apsireiškusi šv. Jonui Didakui Mergelė Marija save pavadino Gailestingumo Motina ir kalbėjo: „Aš išklausysiu žmonių verksmą ir liūdesį, išgydysiu nuo kančių ir visokių vargų.“

Šiandien vėl atėjome pas Šiluvos Dievo Motiną, trokšdami advento ir būsimųjų Kalėdų proga dar labiau priartėti prie jos Sūnaus. Jeigu pasiseks šitai padaryti, tai bus taip pat mažutis Gailestingumo Motinos padovanotas stebuklas. Juk kiekvienas gerai žinome, kiek daug praleidome panašių adventų ir Kalėdų ir kaip mažai pažengėme savo dorybėmis, koks silpnas mūsų tikėjimas ir koks trapus pasitikėjimas globojančia Dievo ranka. Kaip lengvai mus sutrikdo visokie medžiaginiai sunkumai, kaip greitai pasiduodame pesimizmui, tarsi iš tikrųjų griūtų dangus. Skaitau, atrodo, protingų žmonių, pesimistines mintis apie katastrofišką Lietuvos ir viso pasaulio padėtį, ir nejučiomis ateina mintis, kad tie protingieji visuomet stato kažkokią Babelę ir visuomet ji būna pasmerkta griūti.

Per adventą pabandykime labiau atsigręžti į Dievą. Evangelija moko, kaip šitai padaryti. Ji nukelia mus prie Jordano, kur pas Joną Krikštytoją rinkosi romėnų pavergti ir daugybės vargų kamuojami žmonės. Ano meto vargai buvo nepalyginti didesni už dabartinius pačių silpniausių žmonių vargus. Jonas Krikštytojas kvietė atgailauti ir taip ruoštis permainoms bei naujiems laikams. Jis nurodė, ką žmonės privalo daryti: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“ (Lk 3, 11).

Visi Jono Krikštytojo patarimai atrodo tarsi būtų pasakyti mūsų dienų žmonėms. Tai kvietimas būti teisingiems ir solidariems, tai raginimas išsiveržti iš egoizmo kiauto ir pastebėti kitus, daugiau kenčiančius ir silpnesnius. Kalėdas šviesiai sutiks tik tie, kas kažkiek sugebės suvaldyti savo savanaudiškumą ir savimeilę.

Gailestingoji Mergelė Marija, anuomet apsireiškusi nuolankiam indėnui Jonui Didakui ir pakvietusiam jį, o per jį – ir daugelį jo gentainių pasitikėti jos meile ir gailestingumu, teparagina kiekvieną iš mūsų gerai išnaudoti adventą, kad jis visų pirma priartintų mus prie Dievo Gailestingumo. Kad bent pradėtume labiau ieškoti gyvojo Dievo. Apaštalo Pauliaus žodžiai yra gražiausias adventinis palinkėjimas: „Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną“ (Fil 1, 9–10).

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą