ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Pradedame gavėnios kelionę
Pelenų trečiadienis, Kauno arkikatedra bazilika, 2009 m.

Pelenų trečiadienį pradėjome pasirengimo Velykoms metą. Pelenų diena, primindama šio gyvenimo trapumą, siekia padėti žmogui labiau atsigręžti į Dievą ir dvasines vertybes. Pelenų dieną atliekama įspūdinga apeiga – ant žmonių galvų yra beriami pelenai, primenantys, kad daug kas, ko mes siekiame nesilaikydami Dievo valios, yra tik pelenai. Esminę gavėnios užduotį nusako apaštalas Paulius Laiške korintiečiams: „Kristaus vietoje mes einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu mes maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Kor 5, 20). Šis raginimas keistis – atmesti nuodėmę ir atsiverti Dievo veikimui skambės per visą gavėnią iki pat Velykų.

Gavėnios metas yra labai brangus kiekvienam tikinčiam žmogui, ieškančiam gyvenimo prasmės ir amžintųjų vertybių. Pirmiausia Gavėnia – tai metas augti tikėjimui. Tikintieji raginami dar labiau artėti prie Dievo ir dėl šio tikslo susikurti palankias sąlygas – tylą ir susikaupimą. Dėl to per gavėnią skatinama iš savo dienotvarkės išbraukti tai, kas trukdo pasinerti į dvasinę gelmę – triukšmingus pasilinksminimus, pramogines televizijos laidas, beprasmį laiko švaistymą ir panašius dalykus. Tyla ir susikaupimas yra būtinos sąlygos siekiant artėti prie Dievo.

Gavėnios metu žmogaus dienotvarkėje svarbi vieta privalo tekti maldai. Jėzus Kristus ragino ieškoti maldai nuošalios vietos ir ją susiradus kalbėtis su dangaus Tėvu. Kaip tai padaryti? Norėčiau paraginti per gavėnią melstis su Šventuoju Raštu. Kaip tai daroma? Tokią maldą pradedame įprastu būdu persižegnodami ir prisimindami, jog esame Dievo akivaizdoje. Tuomet lėtai skaitome Evangeliją, Psalmes ar kitą Šventojo Rašto knygą. Bandome sustoti toje vietoje, kuri mums atrodo kuo nors svarbi, ir į ją įsigilinti. Tuo metu Dievas gali mums įkvėpti pasiryžimą kažką daryti ar keisti savo gyvenime. Šiems įkvėpimams turėtume būti labai jautrūs, nes Dievo Žodis ragina: „O kad išgirstumėte šiandien, ką jums Viešpats byloja: tegul jūsų širdys nebūna storžievės“ (Ps 94). Maldą su Šv. Raštu užbaigiame dėkodami Dievui už gautą šviesą ir sukalbėdami maldą „Tėve mūsų“. Toks maldos būdas gali užauginti mūsų dvasiniame gyvenime labai gerų vaisių.

Gavėnia skatina mus vaduotis iš egoizmo ir atidžiau žvelgti į kitus, kurie galbūt stokoja pačių būtiniausių dalykų. Tikra meilė geba pamiršti save ir matyti kitą. Šiuo meilės keliu esame raginami eiti ne tik per gavėnią, bet ir per visą gyvenimą. Jo labai reikia šiandien, kai daugelis žmonių pradeda jausti, o gal jau ir pajuto ekonominio sunkmečio naštą.

Gavėnia daugeliui primena tik pasninką. Iš tikrųjų nėra ir negali būti gavėnios be pasninko. Tačiau jeigu mes susilaikome nuo gausaus ar labai skanaus valgio tik dėl savo išvaizdos ar sveikatos sumetimais, tuomet toks pasninkas stokoja esminio religinio elemento. Tikras pasninkas padaro žmogų imlesnį Dievo veikimui. Pasninkaudami tarsi ištuštiname save, kad prisipildytume paties Dievo. Krikščioniškas pasninkas turi dar vieną pozityvų aspektą – tai, ką sutaupome pasninkaudami, turėtume paskirti stokojantiems. Šioje vietoje yra plati dirva pamąstyti, ko galėtume atsisakyti, kad tuo palengvintume kitų žmonių gyvenimą. Turtingas žmogus gali subrandinti mintį atsisakyti kokios nors egzotiškos kelionės ir pinigus panaudoti vargstančiųjų žmonių paramai. Atidžiau pažvelgę į savo gyvenimą, net ir kukliau gyvenantieji rastume, ko galėtume be jokios skriaudos sau atsisakyti ir atiduoti kitiems.

Visame pasaulyje šiandien žmonės dejuoja dėl prasidėjusio sunkmečio. Mažiausiai turėtų dejuoti giliai tikintys, nes jie žino, kad nei vienas vargas nėra prakeikimas ir niekuomet juo netampa, jeigu tik ištikimai sekamas Kristus. Todėl pradėdami priešvelykinį susikaupimo ir atgailos metą vienykimės maldoje ir drąsiai leiskimės į gavėnios kelionę. Šios kelionės pabaigoje mūsų laukia susitikimas su mirtį nugalėjusiu Viešpačiu.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą