ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Jaunimo diena Šiluvoje
Pamokslas pasakytas 2009 m. rugsėjo 12 d. Šiluvoje švenčiant Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejų

Šilinių atlaidai yra skirti pagerbti Švč. M. Mariją jos gimtadienio proga. Marijos gimimas žmonijos istorijoje buvo tarsi Aušrinės patekėjimas, skelbiantis, kad greitai pasirodys saulė – Jėzus Kristus, žmonijos Gelbėtojas. Rugsėjo 12 d. Bažnyčia švenčia Marijos vardines, todėl šiandien, švęsdami Mišias, mes sveikiname dangiškąją Motiną jos gimtadienio ir vardadienio proga. Mums, Šiluvos piligrimams, Švč. M. Marija yra ypač brangi, nes savo apsireiškimu Lietuvos katalikams ji parodė išskirtinį dėmesį, tuo paskatindama jos Sūnui Jėzui Kristui teikti deramą garbę.

2009-ji metai Lietuvai yra labai reikšmingi. Tai krikščioniškos Lietuvos gimtadienis ir vardadienis. Prieš tūkstantį metų misionierius šv. Brunonas baltų šalims nešė Kristaus gerąją naujieną ir Lietuvos pasienyje mirė kankinio mirtimi. Apie misionieriaus nužudymą metraštininkai parašė tik trumpą žinutę, kad 1009 metais Lietuvos ir Rusios pasienyje buvo nužudytas šv. Brunonas Bonifacijus ir aštuoniolika jo palydovų. Neaišku, dėl ko šitaip buvo pasielgta su taikiu misionieriumi. Gal bijota naujos religijos, kurią jau buvo priėmusios visos Europos tautos? Tik atrodo, kad šv. Brunonui pakrikštijus kunigaikštį Netimerą jo brolis Zebedenas sunerimo, jog pasikrikštijęs brolis gali tapti karaliumi, o jis – likti nuošalyje nuo valdžios, todėl misionierių ir nužudė. Anuomet Europoje tik pakrikštytas kunigaikštis galėjo pretenduoti į karaliaus skeptrą.

Netimero nužudymas baltų kraštams labai brangiai kainavo. Baltams, tarp jų ir lietuviams, kaip ir kitoms Europos tautoms, buvo galimybė taikiai tapti krikščioniškomis šalimis, o šią progą praleidus po šimtmečio Prūsijos pašonėje įsikūrė kryžiuočiai, kurie prisidengdami krikščionybės skleidimu vykdė karo žygius. Prūsai buvo sunaikinti, o lietuviai ilgus metus įtraukti į kovas, atnešusias didelius praradimus.

Prieš tūkstantį metų šv. Brunonas taikiai nešė lietuviams Dievo žodį, skelbiantį, kad visi žmonės yra Dievo vaikai, broliai ir seserys, visi, neatsižvelgiant į tautybę, lygūs ir pašaukti į amžinąjį gyvenimą su Dievu. Anuomet misionierius savo krauju paliudijo Dievo žodžio brangumą. Padarytume didelę klaidą, jeigu šiais metais paminėtume tik Lietuvos vardo tūkstantmetį, bet neapmąstytume, ką mums, XXI amžiaus lietuviams, reiškia pats Dievo žodis, prieš tūkstantį metų neštas į Lietuvą.

Šį šeštadienį Šiluvoje matome daug vaikų ir jaunimo, už kuriuos meldžiamės, linkėdami Viešpaties palaimos jiems augti ir bręsti Dievo žodžio šviesoje. Bažnyčia su viltimi žvelgia į jaunus žmones, nes jie taps antrojo Lietuvos tūkstantmečio kūrėjai. Ar jie bus geri kūrėjai, ar pasielgs kaip tas pagonis Zebedenas, nužudęs šv. Brunoną, priklausys nuo to, ar jie įsileis į savo gyvenimą prieš tūkstantį metų į Lietuvą atneštą Evangelijos žinią apie pasaulio Gelbėtoją Jėzų Kristų, ar jį iškeis į dabartinio gyvenimo stabus. Pavojus labai didelis ir grėsmingas. Tai liudija net šie Šiluvos atlaidai. Tuo pat metu, kai dešimtys tūkstančių piligrimų vyksta į Šiluvą ieškoti dvasinės šviesos, kiti į Šiluvą veža alų, kad žmonės gertų ir pamestų protą.

Dažnas yra linkęs padejuoti, kad jaunimas ne visuomet nori priimti suaugusiųjų išpažįstamas vertybes. Nereikia dejuoti, bet prisiimti atsakomybę Dievui ir jaunajai kartai, kaip mes gyvename ir kaip liudijame savo krikščioniškąjį tikėjimą, nes vaikai ir jaunimas atidžiai stebi ir vertina mus visus – vyskupus, kunigus ir savo tėvus, ar tikrai mes gyvename tuo, ką tikime, ar tik nuduodame tikintys į Dievą. Šiluvos atlaidų metu visiems reikia pasitikrinti, ar savo kasdienybėje neužmiršome pačių svarbiausių dalykų, iškeisdami juos į praeinančius.

Jėzus Kristus augo ir brendo Marijos ir Juozapo globoje, t. y. šeimoje. Jis matė Juozapą – apie jį Šv. Rašte rašoma kaip apie teisų vyrą. Jėzus augo supamas motinos Marijos meilės. O kaip dabartiniams vaikams reikalinga teisaus tėvo ir mylinčios motinos artuma ir globa! Jeigu paanalizuotume jaunų nusikaltėlių nuopuolio kelią, beveik visada suprastume tą patį: jie buvo nemylimi ir nesijautė kam nors reikalingi, todėl pradėjo pykti ant visų žmonių ir elgtis, kaip juos auklėjo gatvė. Neįsivaizduojamą skriaudą patiria vaikai, kai tėvai juos apleidžia ir mano, kad jiems užteks močiučių globos. Brendimo metais šalia jaunuolio visuomet turi stovėti geras tėvas ir mylinti motina.

Pradedame antrąjį Lietuvos tūkstantmetį su dideliu nerimu dėl lietuviškų šeimų likimo. Dabartinė kultūra šeimų atžvilgiu yra panaši į pagonį Zebedeną. Gerą krikščionišką šeimą bandoma iškeisti į visokias kitas žmonių sąjungas, nieko bendro neturinčias su tikros šeimos samprata. Daug kas tik vaidina šeimą ir siekia, kad visuomenė bei valdžia tai pripažintų šeima. Šiomis dienomis Kalifornijoje vyksta suvažiavimas žmonių, siekiančių, kad būtų įteisinta šeima su keliais vyrais ar keliomis moterimis. Šiandien kai kas piktinasi, kad Bažnyčia ir valstybė laiko šeima tik vyro ir moters santuokos pagrindu sudarytą sąjungą. Pagarba mūsų Konstitucijos kūrėjams, kurie joje įtvirtino krikščionišką šeimos supratimą, nes tai padės bent iš dalies apginti šeimą nuo visų dabarties puolimų.

Be visų dabarties gyvenimo negatyvių reiškinių, yra kuo ir pasidžiaugti. Turime daug sveiko jaunimo, kuris rimtai žvelgia į santuoką ir rūpestingai jai rengiasi. Šis jaunimas ir vėliau jų sukurtos šeimos taps antrojo tūkstantmečio Lietuvos visuomenės pagrindu. Ateitį turėsime tik turėdami geras šeimas, – be jų mes liktume bevilčiai.

Šiluvos Dievo Motina, globok mūsų šeimas, jaunimą ir vaikus! Rodyk jiems kelią pas savo Sūnų! Padėk jiems pamilti Dievo žodį!

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą