ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Ligonių patepimo sakramentas
Homilija Kauno arkikatedroje 2009 m. vasario 8 d. artėjant Pasaulinei ligonių dienai

Naujajame Testamente randame daug pasakojimų, kaip Jėzus, vaikščiodamas po Galilėją, skelbė Dievo žodį ir gydė ligonius. Pasakojama ir tai, kaip, pagydęs ligonį, paliepdavo jam daugiau nenusidėti, tuo primindamas, kad liga, kentėjimai ir nuodėmė yra neatskiriami. Nuodėmė susargdina žmogaus dvasią, o serganti dvasia – jo kūną.

Sunki liga ir ypač artėjanti mirtis yra didžiulis žmogaus išbandymas. Kentėdamas žmogus išgyvena savo bejėgiškumą ir žemiškojo gyvenimo trapumą. Sunkiai sirgdamas jis pasijunta atsidūręs tamsoje, kai priekyje nesimato jokio žiburio. Tokioje padėtyje kai kurie žmonės krinta į neviltį, net maištauja prieš Dievą, o kiti atsiduoda į Jo rankas, pavesdami jam savo gyvenimą ir mirtį.

Evangelijoje pasakojama, kaip Jėzus pasiuntė dvylika mokinių skelbti prisiartinusios dangaus karalystės ir gydyti žmonių ligų bei negalių (plg. Mt 10). Žmonių išgydymai turėjo priminti, kad Dievas ateina ne kaip Teisėjas, bet kaip Gelbėtojas.

Bažnyčia, per apaštalus gavusi Viešpaties užduotį skelbti Evangeliją ir gydyti sergančiuosius, ištikimai ją vykdo, rūpindamasi ligoniais ir lydėdama juos užtarimo malda. Bažnyčia tiki sielų ir kūnų Gydytojo, gyvybę teikiančio Kristaus artumu. Šis artumas yra itin veiksmingas Sutaikinimo, Ligonių patepimo ir Eucharistijos sakramentuose.

Apaštalų laikų Bažnyčioje buvo praktikuojama specialiai ligoniams skirta apeiga. Apaštalas Jokūbas savo laiške rašo: „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį prikels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista“ (Jok 5, 14–15). Iš šio laiško matome, kad nuo pat pradžių Bažnyčioje buvo teikiamas Ligonių sakramentas. Apie tai rašo ir evangelistas Morkus: „Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė juos siuntinėti po du. <...> Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė“ (Mk 6, 7–13).

Ligonių patepimo sakramentas yra didelė Dievo dovana kenčiančiam ir sunkiai sergančiam žmogui, tik gaila, kad ja ne visi pasinaudoja. Bažnyčios statistika skelbia, kad daugelis tikinčiųjų atidėlioja Ligonių sakramento priėmimą ir miršta nepasinaudoję Dievo malonę nešančiomis dovanomis. Jiems atrodo, kad priimtas Ligonių sakramentas tarsi pagreitins iškeliavimą, nors Bažnyčia, jį teikdama, pirmiausia prašo sergančiajam sveikatos malonės. Visi Kristaus palikti sakramentai yra skirti ne žmogaus mirčiai, bet gyvenimui.

Ligonių patepimo sakramentas teikiamas sunkiai sergantiems ligoniams ir seniems žmonėms, kai silpsta jų jėgos. Šis sakramentas gali būti teikiamas daug kartų, kai tik žmogus sunkiai suserga arba net toje pačioje ligoje, kai ligonio padėtis pablogėja. Patariama priimti Ligonių sakramentą prieš kiekvieną rimtą operaciją.

Šį sakramentą gali teikti tik vyskupai ir kunigai; dažniausiai jį teikia parapijose dirbantys kunigai. Noriu labai paraginti visus tikinčiuosius uoliai pasinaudoti per Ligonių patepimo sakramentą teikiamomis malonėmis. Atmintina, kad jį teikiant visų pirma meldžiama ligoniui sveikatos ir ištvermės ligoje. O jeigu būtų Dievo valia pasišaukti sergantįjį pas save, tuomet prašoma jam laimingos mirties malonės.

Sergančiojo artimieji labai dažnai daro didelę klaidą, vis atidėliodami priminimą ligoniui pakviesti kunigą suteikti Eucharistijos ir Ligonių patepimo. Ligoniui reikia paaiškinti, kad kunigo apsilankymas nėra tarsi mirties angelo pakvietimas, kad jam norima suteikti reikalingą pagalbą, ir tai gali padaryti tik Bažnyčia.

Ligonių patepimo sakramentas gali būti teikiamas namuose, ligoninėje ir bet kurioje vietoje, kur yra sunkiai sergantis žmogus. Pageidautina, kad teikiant šį sakramentą dalyvautų už ligonį besimeldžiančių žmonių. Ligonis susitaiko su Dievu, atlikdamas išpažintį, ir priima Eucharistiją. Dažnai pasitaiko, kai priėmęs Ligonių sakramentą žmogus iš tiesų pasveiksta. Tai būna ženklas, kad liga buvo ne mirčiai ir Dievas dar kviečia žmogų keliauti šios žemės keliais bei pagausinti gerų darbų.

Pats svarbiausias Ligonių patepimo sakramento vaisius – paguoda, ramybė ir drąsa, padedanti nugalėti sunkios ligos ar vargingos senatvės sunkumus. Dievas padeda žmogui įveikti piktojo gundymus, stumiančius į neviltį ir baimę. Priimdamas šį sakramentą, žmogus susivienija su Kristaus kančia ir taip dalyvauja išganomajame Jėzaus darbe. Ir tada, kai žmogus yra silpnas ir kenčia, jis gali prisidėti prie kitų žmonių išganymo.

Ligonių patepimo sakramentas užbaigia Krikšto sakramentą. Krikštas pašaukia mus į antgamtinį gyvenimą su Kristumi, o Ligonių patepimas lydi mus ir saugo paskutinėse kovose, prieš įžengiant į Tėvo namus.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą