ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Nenusigąskite! Jis prisikėlė!
2009 m. Šv. Velykos

Kai moterys Velykų rytą skubėjo prie Jėzaus kapo, jų širdys buvo kupinos liūdesio ir nerimo. Jos – baisių įvykių liudininkės, savo akimis mačiusios Jėzaus kelią į Golgotą ir mirtį ant kryžiaus. Moterys, kaip ir visi Jėzaus mokiniai, negalėjo suprasti, kodėl taip turėjo įvykti. Jos matė, kaip Jėzus buvo sunaikintas, tačiau nesunaikinta liko jų meilė Mokytojui, neatstūmusiam nė vieno silpno ar nusidėjusio žmogaus.

Ankstų Velykų rytą šios gerosios moterys skubėjo prie kapo atlikti to, ko nebuvo spėjusios padaryti prasidėjus šabui, kai reikėjo nedelsiant palaidoti Jėzaus kūną. Prie kapo skubėjusios turėjo tik vieną rūpestį: kas padės nuritinti akmenį nuo jo angos? Ką toliau daryti, jos jau žinojo.

Staiga moterys išvydo tai, ko nesitikėjo: akmuo nuo kapo angos buvo nuristas, o kape Jėzaus kūno nebebuvo. Jos baisiai išsigando, tačiau baltais drabužiais vilkintis jaunuolis nuramino: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra“ (Mk 16, 6). Pasak evangelisto, siaubo apimtos moterys nubėgo nuo kapo. Jos nepajėgė iškart suvokti, kad Kristaus prisikėlimas yra tikrovė ir kad šia tikrove reikia ja džiaugtis, o ne jos bijoti.

Šv. Velykos yra puiki proga apmąstyti ne tik istorinį Jėzaus prisikėlimo įvykį, bet ir tai, ką Kristaus prisikėlimas reiškia mūsų asmeniniame gyvenime.

Evangelija išsamiai aprašo Jėzaus kančią, tarsi norėdama pripratinti mus prie minties, kad prisikėlimo džiaugsmo nebūna be kančios ir mirties. Juk net ir Jėzaus mokiniai troško turėti tokį gelbėtoją, kuris leistų jiems viešpatauti. Jie prašė mokytojo: „ Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ (Mk 10, 37).

Mes šiandien taip pat norėtume, kad Viešpats apsaugotų mus nuo ekonominių bėdų, kad sutramdytų mūsų priešus, kad būtume sveiki ir t. t. Viešpats tikriausiai ir mums pasakytų, ką anuomet pasakė savo mokiniams: „Patys nežinote, ko prašote“ (Mk 10, 38). Jėzus mirė ant kryžiaus ir prisikėlė ne tam, kad išgelbėtų mus nuo visokios kančios, bet kad mes būtume stiprūs, žinantys, kas esame, kur einame ir kaip tapti laimėtojais.

Angelas prie Jėzaus kapo ištarė mums visiems labai reikalingą žodį: „Nebijokite!“ Šis padrąsinantis žodis ypač reikalingas šiandien. Reikalingas visiems, pradedant Vyriausybe ir baigiant pačiais silpniausiais Lietuvos žmonėmis, nesugebančiais susimokėti už šildymą. Mūsų dabartinis gyvenimas nesaugus ne vien dėl to, kad galime netekti darbo ir elementariausioms reikmėms neturėti lėšų, bet ypač todėl, kad pasigendame paprasčiausios pagarbos ir teisingumo. Žmogus nesijaučia saugus, nes gali būti apgautas, apšmeižtas, suniekintas ir paliktas vienas su savo kančia, neviltimi ir bejėgiškumu. Tačiau net pačiu blogiausiu atveju, jei žmogaus širdyje yra tikėjimas į prisikėlusįjį Kristų, jis savo sielos gelmėje visuomet girdės jam labai reikalingą žodį: „Nebijokite!“

Tad nebijokite tų, kurie niekina Lietuvą ir netiki jos prisikėlimu, nes mūsų ateitis yra ne kažkieno, bet Dievo rankose. Nebijokite tų, kurie niekina Bažnyčią ir džiūgauja, kai jai sunku. Per du tūkstančius metų buvo aibės pranašų, kalbėjusių apie greitą krikščionybės pabaigą, bet jų ir kaulai sudūlėjo, o Bažnyčia stovi kaip stovėjusi. Žmogus, statantis savo gyvenimą ant prisikėlusiojo Kristaus uolos, niekuomet nepraras vilties ir stiprybės, nes prisimins, ką Jėzus yra pažadėjęs: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

Kai prieš tūkstantį metų šv. Brunonas keliavo į Lietuvą, norėdamas pakrikštyti mūsų protėvius, jam išties buvo sunku ir grėsė daug pavojų. Tačiau jis nesvyravo, nes suprato savo misijos svarbą ir pasitikėjo Kristumi. Net ir šio misionieriaus bei kankinio mirtis nebuvo pralaimėjimas, nes ant jo aukos kapo vėliau susikūrė krikščioniška Lietuva.

Sveikindamas arkivyskupijos tikinčiuosius ir visus geros valios žmones Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventės proga, noriu padrąsinti. Nebijokime sunkumų, nes pats Kristus garantavo: „Net visi jūsų galvos plaukai suskaityti“ (Lk 12, 7). Šventos Velykos tepripildo Jus drąsos, ramybės, pasitikėjimo ir vilties.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą