ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Kovo 11-oji

Pamokslas pasakytas 2010 d. kovo 11 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį

„Ateikite, linksmai šlovinkime Viešpatį. Šaukime iš džiaugsmo, nes jis mūs tvirtovė. Su padėka jo akivaizdon eikim, Jam giesmes džiugesio pinkim“, – šie džiaugsmo sklidini psalmės posmai geriausiai atspindi mūsų nuotaiką, su kuria švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Sveikinu visus menančius Kovo 11-osios džiaugsmą. Visa Lietuva buvo prilipusi prie televizorių ekranų ir su ašaromis akyse stebėjo vėlų Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kai buvo paskelbta atsikurianti Nepriklausoma Lietuva ir sovietinę simboliką pakeitė laisvos Lietuvos ženklai.

Sveikinu jaunimą, moksleivius ir studentus, kurie turėjote laimę gimti jau laisvoje Lietuvoje. Jums jau nepažįstama prievarta, kurią anuomet patirdavo kiekvienas jaunas žmogus, siekęs mokslo viršūnių. Jūs patys laisvai renkatės savo gyvenimo kelią, ir šitam pasirinkimui nereikalingos komjaunimo rekomendacijos.

Su Kovo 11-ąja sveikinu visus, kurie nebuvote pasyvūs stebėtojai, bet pagal išgales bandėte priartinti laisvės dieną, o jai atėjus visuomet užėmėte aiškią pilietinę poziciją – elgėtės taip, kad būtų geriau Lietuvai ir jos žmonėms.

Su Kovo 11-ąja sveikinu ir tuos, kurių viltys neišsipildė ir kurie savo gyvenime nejaučiate palaimingo laisvės dvelkimo. Laisvė brangi, bet drauge ir trapi Dievo dovana, nes leidžia rinktis tarp gėrio ir blogio. Vieniems renkantis teisingumo, pareigos bei atsakomybės kelią, kiti, vadovaudamiesi egoistiniais sumetimais, renkasi melo bei nesąžiningumo kelią ir trukdo visiems pajusti laisvės džiaugsmą ir palaimą.

Dažnas lietuvis yra augęs labai kukliomis sąlygomis, bet jeigu net vargingiausiuose namuose buvo meilė ir tarpusavio sutarimas, tuomet gimtieji, nors ir labai kuklūs, namai išlieka žmogaus sąmonėje kaip brangiausias žemės kampelis, kuris traukia kaip magnetas, kad ir kur žmogus gyvenimo būtų nubloškiamas. Tas pats yra ir su Tėvyne. Jeigu joje sutikome mylinčių ir gera linkinčių žmonių, jeigu visi drauge kovojome prieš buvusias negandas, jei drauge kūrėme laisvą gyvenimą, tuomet Tėvynė liks mylima net ir tada, jei joje atsiras vargo ar niekdarių, savo elgesiu sunkinančių dorų žmonių gyvenimą.

Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio jubiliejaus džiaugsmą temdo ne tik ir ne tiek ekonominiai sunkumai, kiek stoka meilės, tarpusavio supratimo ir vienybės. Todėl Lietuvos vyskupai, dėkodami Dievui už atgautą laisvę, savo laiške tikintiesiems ragina: „Atverkime širdis vilčiai ir meilei, nes nusivylimo, skaudaus neteisingumo jausmo sukeltas pyktis, priešiškumas savo Nepriklausomai valstybei yra blogis. Turime jį kaip galėdami tvardyti, nes jis neleidžia pasinaudoti laisve, užauginti ir skinti laisvės vaisius.“

Mes visi siekiame, kad Lietuva taptų kraštu, kuriame būtų gera gyventi, į kurį norėtųsi grįžti po kelionių ar studijų svetur, kuriame būtų jauku kurti šeimą ir auginti vaikus. Lietuva – tai vienintelis kraštas, kurio sėkmė daugeliu atvejų priklauso nuo mūsų. Kovo 11-oji mus visus kviečia ne tik džiaugtis tuo, ką pasiekėme, bet ir bendromis pastangomis stengtis, kad kiekvienas doras, darbštus ir geros valios žmogus galėtų džiaugtis, jog gimė, augo ir gyvena ne kur kitur, bet Lietuvoje.

Šiandien pastebime, kad dalis lietuvių yra tarsi pametę laisvo gyvenimo kryptį, įklimpę blogio pelkėje ir nežino, ką toliau daryti. Tą kryptį surasti padėtų pranašas Jeremijas. Kitados jis kalbėjo daug sunkumų patiriančiai tautai: „Galybių Viešpats kalba taip: <...>Klausykite mano balso! Tada aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta. Eikite visur tik tuo keliu, kuriuo jums įsakau, idant jums sektųsi“ (Jer 7, 21–23). Pranašas pabrėžia, kodėl reikia eiti Dievo įsakytu keliu – „idant jums sektųsi“.

Lietuvos vyskupai primena, kad gyvenant laisvėje reikia kasdien rinktis tarp gėrio ir blogio. Kaip šiuose pasirinkimuose nepadaryti klaidų? „Renkantis tarp gėrio ir blogio mums gali padėti tik viena knyga ir tik vienas patarėjas – Apreikštasis ir Įsikūnijęs Dievo Žodis.“ Tas Žodis skelbia meilės įstatymą: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 30–31). Tai gairė Lietuvos ateičiai. Jeigu jos laikysimės, turėsime gyvenimą, turėsime Lietuvą, kurioje visiems bus gera gyventi. Bet jei jo nesilaikytume, tuomet mes būtume bevilčiai. Pranašas Jeremijas apie tokius žmones pasakė skaudžius žodžius: „manęs jie nepaklausė ir nepaisė, bet darėsi dar atkaklesni kietasprandžiai, ir elgėsi dar pikčiau, negu jųjų tėvai <...> Štai tauta, kuri neklausė Viešpaties, savo Dievo balso ir nesileido jo mokoma. Ištikimybė mirusi, net pats žodis dingo nuo jų lūpų“ (Jer 7, 26–28).

Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetį labai norėčiau pakviesti į maldos akciją už Lietuvą. Jau ir dabar kasdien daug kas meldžiasi už tėvynę, kad Aukščiausiasis apsaugotų ją nuo visokiausių negandų ir klastingų planų, kuriuos rezga nesidžiaugiantys mūsų nepriklausomybe ir laisve. Juo daugiau bus besimeldžiančių, tuo didesnė bus garantija, kad šiandien matomi pavojai ir išvešėjęs blogis sunyks, ir visi galėsime viltingai žvelgti į ateitį. Taip pat kviečiu kiekvieną dorą lietuvį aplink save kurti tokią aplinką, kurioje viešpatautų ramybė, meilė ir viltis.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą