ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Dar vienas gyvenimo knygos lapas
Pamokslas pasakytas 2010 m. sausio 1 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje

Bažnyčia, pirmąją Naujųjų metų dieną skirdama Švč. Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai, pirmiausia taip išreiškia didžiausią pagarbą šiai skaisčiai mergaitei, sutikusiai tapti Išganytojo motina ir tuo prisiėmusiai visus išbandymus, kuriuos patyrė būdama ištikima Jėzaus pagalbininkė. Drauge Bažnyčia savo nariams taip nurodo pavyzdį, kokie jie turėtų būti per visus metus, – kad džiaugdamiesi ar kentėdami, jausdami Dievo palaimos ranką ar vos panešdami savo gyvenimo kryžių kasdien mėgintų būti panašūs į Švč. Mergelę Mariją, Dievo valiai visuomet sakiusiai „taip“.

Evangelija pasakoja, kaip piemenys atskubėjo į Betliejų ir greičiausiai nustebo, matydami grotoje tik du labai paprastus, į juos pačius panašius žmones – Juozapą ir Mariją. Betgi didžiausią nuostabą jiems turbūt sukėlė pasitvirtinę angelo žodžiai: ėdžiose tikrai gulėjo suvystytas kūdikis. Piemenys dalijosi girdėtais angelo žodžiais, kad šis kūdikis būsiąs Išganytojas, Viešpats Mesijas (Lk 2). Kaip elgiasi Marija? Ji, kaip sako evangelistas Lukas, „dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (2 ,19). Apreiškimo metu Marijai nebuvo atskleistos visos Jėzaus gyvenimo detalės, todėl reikėjo tik stebėti, kas vyksta, ir kontempliuoti Dievo plano žmonijai slėpinį.

Pradėdami Naujuosius metus, mes taip pat nežinome, ko sulauksime. Vieni sulauksime džiugių akimirkų, panašių į Kristaus gimimą, kiti kentėsime, sirgsime arba susidursime su kitokiais išbandymais. Marijos pavyzdys akina su didele ramybe eiti į Naujus metus, suvokiant, kad pasaulio ir tautos įvykius lemia ne tik politikai ar kitos, mums gal nepažįstamos jėgos, bet aukščiau už tas jėgas esantis Dievas. Žmonės gali pridaryti daug blogio, ir jis gali mus laikinai prislėgti. Tačiau Viešpats sugeba net žmonių klaidas ir iš jų kylantį blogį panaudoti taip, kad per tai atsirastų dar daugiau gėrio. Tai matyti ir dabartiniu sunkmečiu. Be jokios abejonės, ekonominė krizė pasaulyje yra žmogaus klaidų ar net nusikaltimų rezultatas. Tai slegia mus visus, o ypač silpniausius Lietuvoje. Tačiau sunkumai skatina geros valios žmonių norą būti solidariems su pačiais silpniausiais ir ieškoti išeičių, kaip sėkmingiau negandas nugalėti. Teko dalyvauti labdaros akcijoje Kauno Rotušėje. Vargstantiems buvo surinkta šimtas tūkstančių litų. Labai sėkmingai vyko Lietuvos Caritas akcija „Gerumas mus vienija“ ir kitos karitatyvinės akcijos. Jos visos liudija žmonių dvasinį kilnumą ir gyvą krikščionišką meilę, ypač ryškią šiuo visiems nelengvu metu.

Popiežius Benediktas XVI Naujųjų metų proga parašė laišką „Jei nori puoselėti taiką, saugok kūriniją“, kuriame, be kita ko, sako: „Kaip galima likti abejingam regint problemas, sukeltas tokių reiškinių kaip klimato kaita, dykumų plitimas, didelių žemdirbystės plotų nykimas bei derlingumo mažėjimas, upių ir gruntinio vandens užterštumas, biologinės įvairovės sumenkimas, gamtos katastrofų gausėjimas, miškų iškirtimas pusiaujo ir tropikų zonose. Visi šie klausimai daro didelę įtaką įgyvendinant žmonių teises, pavyzdžiui, teisę į gyvybę, mitybą, sveikatą ir vystymąsi.“ Popiežius pastebi, kad Dievas, sukurdamas žmogų, pavedė jam tvarkyti gamtą, tačiau, kai „žmogus, užuot atlikęs savo kaip Dievo bendradarbio vaidmenį, kėsinasi užimti Dievo vietą, gamta, ´labiau jo tironizuojama, negu valdoma` (JP II), galiausiai pradeda maištauti“. Tarp daugelio įžvalgų popiežius atkreipia mūsų dėmesį į jaunimą: „Nereikia norėti, kad jauni žmonės gerbtų aplinką, jei šeima ir visuomenė jiems nepadeda gerbti savęs.“ Šventasis Tėvas kalba apie „žmogiškąją ekologiją“ – pagarbą gyvybei nuo jos prasidėjimo, pagarbą žmogaus kilnumui ir šeimai, nes visa tai yra kūrinijos pagrindas.

Popiežiaus susirūpinimas ekologijos klausimais tepaskatina ir mus labiau gerbti ir saugoti gamtą, ir ne tik patiems jos neteršti, bet ir budėti, kad kiti to nedarytų. Nedovanotina, kai žmonės neatsakingai elgiasi su šiukšlėmis ir atliekomis. Reikia atminti, kad pareiga saugoti gamtą įpareigoja mus būti sąžiningus. Pvz., žmogus, išvertęs statybines ar kitokias atliekas miške ar kitame gamtos kampelyje, turėtų tai išgyventi kaip nuodėmę, kurią reikia ne tik apgailėti, bet ir ištaisyti.

2010-uosius minėsime kaip Laisvės metus, nes sukanka 20 metų, kai esame laisvi. Dėkosime Dievui už laisvės dovaną ir visi drauge įvairiomis progomis mąstysime, ką reiškia būti laisviems ir kokia atsakomybė tenka už laisvės dovaną. Laisvę, kaip ir gamtą, reika branginti ir tausoti, nes kitaip ji atsisuks prieš mus pačius ir atneš didelių bėdų. Kai kurias iš jų jau dabar išgyvename.

Ačiū Tau, Viešpatie, kad leidai mums sveikiems sulaukti 2010-ųjų. Padėk juos praleisti Tavo garbei ir visokeriopai savo pačių pažangai.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą