Kauno arkivyskupija

archyvas

užsisakyti naujienas

klausimai ir atsakymai

nuorodos

medis

paieška

www.katalikai.lt

Arkivyskupo tekstai

Ganytojo žodis

Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė
Homilija pasakyta Šiluvoje švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio jubiliejų, 2010 09 12

Švč. M. Marijos Gimimo šventė sukvietė į Šiluvą daugybę žmonių. Šiluvos piligrimai – tai žmonės, atsiliepę į Dievo Motinos skundą, išsakytą prieš keturis šimtus metų, kad čia negarbinamas jos Sūnus. Tūkstančiai žmonių, norinčių, kaip ir dera tikriems piligrimams, dvasiškai augti ir labiau priartėti prie Jėzaus, liudija, kad jie yra jautrūs dangaus kvietimui net ir tuomet, kai danguje nešviečia saulė. Mus supantys debesys yra tamsūs, kartais atrodo net grėsmingi. Tai nusivylimas gyvenimu, netgi laisve, pagarbos ir meilės stoka, kaltų ieškojimas, pragertos dienos ir naktys.

Šiandien mūsų dėmesys yra nukreiptas į Švč. M. Marijos Gimimą. Bažnyčia nori išryškinti ir mūsų dėmesį prikaustyti prie įvykio, nulėmusio pasaulio istoriją. Tai Dievo Sūnaus Motinos Švč. M. Marijos Gimimas. Marija Dievo labiausiai apdovanota moteris, nepaliesta net mažiausio nuodėmės šešėlio. Ji Dievo Sūnaus Gimdytoja ir tobula Jėzaus bendradarbė. Marija – aukštai danguje šviečianti Aušros Žvaigždė, po kurios patekės Saulė – ateis pasaulio Gelbėtojas. Ji kelio pas Jėzų Rodytoja, kad žinotume kur eiti ir ką daryti, kad gyvenimo naktį nepaklystume, bet surastume Tėvo namus. Šiandien mūsų maldos, mūsų giesmės, mūsų iškilmingas Mišių šventimas šioje aikštėje – visa skirta pagarbinti Jėzų Kristų ir pagerbti jo Motiną. Nusilenkti Viešpačiui ir už tuos, kurie jo nepažįsta arba net jo nekenčia. Deja, yra ir tokių.

Pagerbdami Švč. Mergelę Mariją, dėkojame Dievui už Lietuvos laisvės dvidešimtmetį. Šis mažas jubiliejus yra brangus kiekvienam doram lietuviui, net ir nepažįstančiam Jėzaus Kristaus, kaip prieš 400 metų Jo nepažino daugelis mūsų tautiečių. Dėkojame Dievui už ilgai lauktą dovaną – Lietuvos laisvę, apmąstome šią dovaną ir darome sąžinės sąskaitą, kaip mes ta dovana pasinaudojame. Daug kas aplink mus sėja neviltį, kad Lietuva – tai išmirštanti šalis ar skęstantis laivas. Tai netiesa, nes pasaulio ir valstybių istoriją nulemia ne pesimizmo skleidėjai, bet istorijos Viešpats.

Dievo žodis iš Pradžios knygos mums pasakojo apie žmonijos rojaus metą, kai žmogus buvo laimingas ir galėjo viešpatauti visai kūrinijai. Dievas pirmuosius žmones, kaip ir mus, apdovanojo laisve ir nurodė, kaip ja naudotis, kad ji neštų palaimingus vaisius. Tačiau pirmuosius tėvus gundytojas įtikino, kad Dievas pavydus ir ne viską jiems davė. Adomas ir Ieva nutarė laisve pasinaudoti savaip, klausydami ne Dievo, bet gundytojo. Taip rojus tapo ašarų pakalne – į žemę atėjo kančia, mirtis ir neviltis. Dievo nepaklausęs žmogus toje neviltyje galėjo tik vargingai egzistuoti. Tačiau mylintis Dievas ir tuomet surado būdą išgelbėti klydusį, bet savo klaidą apgailėjusį žmogų. Švč. M. Marijos Gimimas buvo to didelio Išganymo žygio pirmasis, bet ne paskutinis žingsnis.

Per dvidešimt laisvės metų mes buvome visiškai panašūs į pirmuosius tėvus. Daugelis nuolat taisė Dievo nuorodą, kaip reikia gyventi laisvėje. Vieniems atrodė, kad laisvė – tai galimybė vogti. Turiu mintyje ne Šiluvos kišenvagius, bet tuos, kurie apvogė Lietuvą. Jie pasinaudojo galimybe be darbo susikrauti milijonus. Kitiems laisvė reiškė susikrauti milijoninius pelnus girdant Lietuvos žmones. Jie sugebėjo padaryti įtaką, kad Seimas priimtų įstatymus, leidžiančius Lietuvą paversti alkoholikų kraštu. Vien Kaune pristeigta daugiau alkoholio pardavimo vietų, nei jų yra visoje Švedijoje. Ir jie sėkmingai atlieka savo juodą darbą. Tretiems laisvė suteikė nebaudžiamą galimybę žmonių protus ir sielas skandinti mele, agresijoje, moraliniame purve ir neviltyje. Tai uoliai darė ir tebedaro daugelis masinės komunikacijos priemonių. Kažkam nauda, o Lietuvos žmonės lieka pasimetę, vis laukdami naujų gelbėtojų. Nepaisant visų esamų klystkelių vis tiek dėkojame Dievui už laisvę, nes be laisvės žmogus nebūtų žmogumi.

Kas gali šiandien Lietuvos žmonių širdyse atgaivinti viltį? Politikai? Mokslininkai? Naujas partijas kuriantys verslininkai? Valdžios vyrai gali paruošti subalansuotą biudžetą. Mokslo vyrai – sukurti kompiuterius ir žmogų nuskraidinti į Mėnulį. Verslininkai – mus aprūpinti daiktais, bet jie visi drauge negali atgaivinti žmonių vilties.

Švč. Mergelė Marija yra Lietuvos laisvės Karalienė, viltį nešanti Motina. Buvo sunkūs pokario metai. Romoje gyvenusiems kunigams lietuviams kilo sumanymas įsigyti Fatimos Švč. M. Marijos statulą ir leisti jai keliauti per laisvojo pasaulio lietuviškas parapijas meldžiant Lietuvai laisvės ir parvežti ją tik į laisvą Lietuvą. Kauno kurijoje yra didelė knyga su šimtais tūkstančių parašų lietuvių ir amerikiečių, kurie meldė Lietuvai laisvės tuomet, kai pasaulyje tvyrojo Šaltojo karo nuotaikos ir Lietuvos laisvė rodėsi visiškai nereali. 1993 metais kunigai parvežė Marijos statulą į laisvą Lietuvą. Kardinolo V. Sladkevičiaus paprašytas popiežius Jonas Paulius II savo rankomis uždėjo ant Marijos galvos auksinę karūną.

Visai panašiai, saugodami savo tikėjimą ir gerbdami Švč. M. Mariją, išsaugojome laisvės viltį net tuomet, kai buldozerinis ateizmas bandė jaunų ir senų žmonių širdyse sulaužyti tikėjimą kaip Kryžių kalną. Okupantas, atrodo, neblogai suprato Šiluvos reikšmę ir dėlto taip stengėsi, kad lietuviai užmirštų kelią į ją.

Daugeliui Šiluvos Dievo Motina brangi kaip Ligonių Sveikata. Šis Marijos titulas matomas užrašytas baltajame Apsireiškimo koplyčios bokšte. Pati sunkiausia liga, iš kurios turime Šiluvoje pasveikti – tai vilties stoka. Žmogus be vilties – žmogus, praradęs imuninę sistemą – atsparumą bet kokiam virusui. Čia, prie Marijos kojų, susigrąžinkime viltį ir parsineškime ją į savo namus. Ši viltis leis mums gyventi, būti laimingiems, kovoti su blogiu ir kurti laisvos Lietuvos ateitį.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą