į pirmą puslapį
  archyvas    
meniu
 
 

ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai


Ganytojo žodis

Trylikta diena Fatimoje ir Šiluvoje
Pamokslas pasakytas švenčiant Policijos ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų dieną Šiluvoje 2010 m. rugsėjo 13-ąją

.Šiandien rugsėjo 13-oji. Ši mėnesio diena gerai žinoma ne milijonams, bet daugiau kaip milijardui žmonių pasaulyje. 1917 m., kai Rusijoje valdžią paėmė Lenino vadovaujami bolševikai ir pradėjo nuožmią kovą su tikėjimu, Portugalijoje, Fatimos vietovėje, apsireiškė Švč. M. Marija trims piemenukams – Pranukui, Jacintai ir Lucijai ir pakvietė juos kalbėti Rožinį. Marija pažadėjo: jei bus kalbamas Rožinis, o pasaulis paaukotas jos Nekalčiausiai Širdžiai, Rusija atsivers.

Apsireiškimo koplyčioje ant altoriaus po gaubtu stovi Fatimos Marijos statulėlė, Airijos katalikų padovanota Lietuvos katalikams, anuo metu nešusiems sunkų okupacijos jungą, kai ne kartą net keliai užsidarydavo, kad piligrimai nepatektų į Šiluvą. Pasaulio katalikai meldėsi, kad pavergtos tautos išvystų laisvę. Fatimos apsireiškimo žinios paskatinti lietuviai Romoje įsigijo Marijos statulą ir pradėjo maldos kelionę per lietuviškas parapijas. Maldos akcija tęsėsi iki Nepriklausomybės pradžios. Išriedėjus sovietiniams tankams galėjome pasidžiaugti, kai popiežius Jonas Paulius II šią statulą Šiluvoje apvainikavo savo rankomis. Šiandien ji stovi jūsų akivaizdoje, kaip ženklas, kad ten, kur bejėgės buvo žmonių pastangos, dangus sugriovė melo ir prievartos imperiją.

Šiandien, kaip ir kiekvieną šių Šilinių atlaidų dieną, dėkojame Dievui už laisvę ir per šias Mišias meldžiamės už Lietuvos policiją, priešgaisrinės apsaugos darbuotojus ir pasienio tarnybos pareigūnus. Šiose trijose institucijose tarnaujantys vyrai ir moterys yra labai svarbūs. Jie pašaukti ginti laisvę ne nuo išorės priešų, bet nuo neatsakingų žmonių, kurie, darydami nusikaltimus, apkartina kitų gyvenimą ir stumia į neviltį. Meldžiamės už policijos pareigūnus, kad jie sąžiningai atliktų savo pareigas ir visuomet būtų pasiruošę ginti teisę, teisingumą ir dorą žmogų, o nedoram pastatytų užkardą. Gero policininko širdyje ir prote turi būti įrašyta ne tik Lietuvos teisės raidė, bet ir Dekalogas. Jeigu bus įrašyta tik įstatymo raidė, visada bus galimybė tą raidę apeiti ir įstatymo gerai nevykdyti. Jeigu policininkas gerbs Dievo įstatymą, tuomet jis bus geras laisvės ir žmonių gynėjas.

Šiandien dėkodami Dievui už laisvę, drauge dėkojame visiems, kurie gina Lietuvos piliečius, kad šie jaustųsi saugūs ir laimingi. Nėra taip paprasta apginti žmones nuo nusikaltėlių, todėl policijai ne kartą yra priekaištaujama, kodėl ji nesusitvarko su tvarkos ir teisės pažeidėjais. Neįmanoma ant kiekvieno gatvės kampo pastatyti po policininką, tačiau, antra vertus, niekada nebus galima pasakyti, kad visi policininkai sąžiningai atlieka savo pareigas. Jeigu net kunigai padaro skaudžių klaidų, dėl kurių kenčia Bažnyčia, tai policininkų apleistos ar blogai atliktos pareigos sužeidžia mūsų Tėvynę ir jos žmones.

Bažnyčia ir policija turi daug bendrų veiklos taškų. Policija pašaukta saugoti išorinį žmonių gyvenimą, o Bažnyčia kloja teisės pagrindus žmonių sąžinėse. Europos teisė susiformavo ant krikščioniškų pagrindų, ant Dekalogo. Bažnyčia nuosekliai per šimtmečius formuoja žmonių sąžines, kad žmogus ne tik skirtų gėrį nuo blogio, bet ir būtų visuomet aiškiai apsisprendęs už gėrio pergalę. Bažnyčia kloja laisvės pamatus ir šiuose pamatuose turi būti įbetonuotas Dekalogas, kurio pirmosios trys nuostatos kviečia kiekvieną žmogų į savo gyvenimą įsileisti Dievą. Be Dievo žmogus dažniausiai yra nepajėgus kurti atsakingą laisvą gyvenimą. Pasitaiko gražių išimčių, kai ir netikintys žmonės sugeba dorai gyventi, bet jei jie būtų įžvalgūs, tai nesunkiai pastebėtų, kad jie savo pasaulėžiūrą galbūt net nesąmoningai formavo ant krikščioniškųjų pagrindų. Be pagarbos Dievui neįmanoma gerbti ir žmogaus. Jeigu šiandienėje Lietuvoje yra daug nepagarbos žmogui, tai tik ženklas, kad daugelio pagarba Dievui yra sunykusi. Jeigu gerbiu Dievą, tai turiu gerbti kiekvieną Dievo kūrinį ir niekam nedaryti skausmo, nedaryti to, ko nenorėčiau, kad ir man būtų daroma. Jeigu gerbiu Dievą, tai turiu gerbti moralinę tvarką, civilinius įstatymus. Jeigu kurie iš jų atrodo turi trūkumų, tuomet, naudodamasis savo, kaip piliečio, teisėmis, turiu rinkti į Seimą ne artistus, bet sąžiningus žmones ir juos įpareigoti kurti gerus įstatymus, o blogus pataisyti.

Laisvės pamatuose turi būti visi Dievo įsakymai, ypač: „Nežudyk, Nepaleistuvauk, Nevok ir Nekalbėk netiesos“. Kiekviena neteisybė kyla iš melo ir prievartos. Kai melas ir prievarta tampa visuotini, tuomet kenčia ištisos tautos. Tai mes matėme sovietiniais laikais, kai tiesos žodis buvo laikomas valstybiniu nusikaltimu.

Policininko dvasiniame gyvenime Švč.M. Marija turi užimti svarbią vietą, nes jam dažnai tenka susidurti su nusikaltėliais. Jam reikia kasdien pabūti su Marija, kuri padėtų išlaikyti dvasinę pusiausvyrą.

Policininkai – angelai sargai kelyje. Čia, Šiluvos aikštėje, vienas vyras papasakojo savo išgyvenimą, kai buvo griežtai nubaustas už nesinaudojimą saugos diržu. Greitai turėjo avariją ir tik saugos diržas išgelbėjo jam gyvybę  Jis liko visą gyvenimą dėkingas policininkui, kuris kažkada jį nubaudė.

Policininkai turi didelių gundymų, tiek keliuose, tiek pasienyje. Nusikaltėliai dažnai siūlo pinigus, kad pasienio pareigūnai užmerktų akis. Melskimės, kad pareigūnai suprastų, jog apsimoka būti sąžiningam. Gal gyvens, mažiau turėdamas pinigų ir daiktų, bet Dievas saugos jį ir jo šeimą. Kiekvienas turime giliai suvokti, kad bet kuris Dievo įsakymų pažeidimas galiausiai atsigręžia prieš mus pačius.

Šiluvos Dievo Motina, globok mūsų policininkus, gelbėtojus ugniagesius ir pasienio pareigūnus!

 


Kauno arkivyskupas metropolitas

 

<< atgal į sąrašą
 

 

© Kauno arkivyskupijos kurija, 2002

© Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt
Rašykite: info@kaunas.lcn.lt