ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Advento ženklai

Homilija pasakyta Kauno arkikatedroje bazilikoje II advento sekmadienį, 2008 m.

Pirmasis advento ženklas yra viltingas Viešpaties laukimas. Pirmučiausia adventas primena ilgai trukusį Mesijo laukimą. Pranašo Izaijo lūpomis žmonija šitaip maldavo: „Rasokite, dangūs, iš aukštybių ir, debesys, išlykite teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas“ (Iz 45, 8). Tas pats pranašas apie ateisiantį Mesiją rašė: „Ganys kaip piemuo jis savo kaimenę, savomis rankomis surinks ėriukus, nešios juos prie krūtinės ir švelniai vedžios vedekles“ (Iz 40, 11). Prieš du tūkstančius metų lauktasis Mesijas – Dievo Žodis įsikūnijo ir gyveno tarp mūsų. O dabar, advento metu, mes minime šį laukimą ir rengiamės tinkamai paminėti Jo Gimimo datą – šv. Kalėdas.

Tačiau adventas nėra tik metas praeities įvykiams prisiminti; jis primena, jog laukiame antrojo Jėzus Kristus atėjimo. Apie tai apaštalas Petras savo laiške rašo: „Mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Pt 3, 13). Pirmųjų amžių krikščionys, patirdami didžiulį pasaulio priešiškumą, vylėsi, kad Jėzus netrukus ateis antrąjį kartą ir viską atstatys į savo vietas.

Antrasis advento ženklas – tai rengimasis susitikti su Kristumi. Kaip tai padaroma? Pranašas Izaijas dar prieš Jėzaus gimimą skelbė: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Tyruose ištiesinkite mūsų Dievui vieškelį! Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis tebūna nukasta. Uolėta žemė pavirs lyguma, kalvotos apylinkės – slėniais“ (Iz 40, 3–4). Apaštalas Petras paaiškina, ko konkrečiai reikia, kad tie Viešpaties keliai būtų tiesūs. Jis rašo: „Mylimieji, šito laukdami, stenkitės tapti jo akivaizdoje nesutepti, nepeiktini ir taikingi“ (2 Pt 3, 14). Taigi advento laikotarpiu kiekvienas tikintis žmogus turi siekti atkurti taiką su savo sąžine ir taikų sugyvenimą su jį supančiais žmonėmis.

Susitaikymas su sąžine pasiekiamas nusigręžiant nuo blogio. Evangelistas Morkus rodo mums Judėjos dykumoje prie Jordano pasirodžiusį Joną Krikštytoją, kviečiantį visus atsiversti, išpažinti nuodėmes ir atgailaujant pasikrikštyti. Žmonės anuomet išgirdo Jono Krikštytojo balsą. Kaip sako evangelistas Morkus, „pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje“ (Mk 1, 5).

Trečiasis advento ženklas – reikiamas dėmesys Jėzaus Motinai Marijai. Advento pradžioje švenčiama Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė. Daugelio parapijų bažnyčiose advento sekmadienių rytais giedamos Marijos valandos. Bažnyčia mūsų dėmesį nukreipia į Mariją, tapusią Jėzaus Kristaus keliu tarp žmonių. Dievas savo Sūnaus Motina išsirinko Mergelę Mariją, kuri buvo pasiryžusi dėl jo nieko neatsisakyti. Per angelo apreiškimą ji pasakė labai reikalingą žodį „taip“ – „Tebūnie man taip, kaip tu pasakei“, turėjusį pašalinti iš pasaulio blogį, kuris kilo pirmiesiems žmonėms apsisprendus neklausyti Dievo.

Tikintys žmonės yra tie, kurie laukia „naujos žemės ir naujo dangaus“. Tai nėra pasyvus laukimas, bet aktyvi žmogaus laikysena budint, kad nuodėmė netaptų gyvenimo keliu. Todėl tikintieji kovoja su nuodėme, o suklydę daro atgailą, naudojasi Sutaikinimo sakramentu. Jiems nepriimtinas nuodėme grįstas gyvenimo būdas, kai visokeriopomis pastangomis siekiama pinigų, daiktų ir pramogų, o svarbiausi dalykai užmirštami. Dėl to Lietuvos vyskupai adventiniame  laiške iškreiptą ir dvasinių vertybių stokojantį gyvenimą pavadino „tuštybių muge“ ir paragino joje nedalyvauti.

Pramogų ir reklamos mugė iškreipia advento esmę. Žmogaus gyvenime nebelieka tylos, o be jos neįmanomas santykis su Dievu. Be tylos žmogus pradeda dvasiškai smukti. Atsitinka kažkas panašaus, kaip tada, kai žmogus, neprotingai daug dirbdamas, nepalieka laiko būtinam poilsiui. Jis netrunka pajusti, koks piktas darosi, jį erzina kiekviena smulkmena. Tai ženklas, kad reikia ne tik gydytis, bet ir keisti gyvenimo būdą.

O kokia mūsų adventinė tyla? Ar nesame įsukti į renginių, pirkinių ir reklamos mugę? Labai pagirtina, jei per adventą, nors televizorius ir neišjungiamas, bent nežiūrimos tuščios laidos. O jei į rankas paimama gera dvasinio turinio knyga, tuomet šis metas tikrai neša išganingų vaisių.

Šiemet žmonių ramybę ne ką mažiau už tuštybių mugę drumsčia kalbos apie finansinę ir ekonominę krizę. Visos krizės prasideda tuomet, kai pavienio žmogaus ar visuomenės gyvenime kas nors daroma ne pagal amžinuosius dėsnius, kuriuos Kūrėjas įspaudė mūsų širdyse ir pasaulyje, bet siekiama egoistinių tikslų. Kiekvienas nukrypimas anksčiau ar vėliau atkeršija žmogui, drįsusiam tiems dėsniams pasakyti „ne“. Advento laikotarpiu mes realiai prisidėsime prie krizės įveikimo kasdien sakydami Dievui „taip“. Mūsų dėmesingas žvilgsnis į Dievo Motiną Mariją palengvins mums sekti jos pavyzdžiu, nors tektų išgyventi ir Golgotą.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą