ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Ganytojo žodis
2002 m. lapkritis (33 eilinis sekmadienis, A)

„Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai“

Apaštalas Paulius krikščionis pavadino šviesos vaikais: Jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai (1 Tes 5, 5). Gyventojų surašymo duomenimis, per 80 procentų Lietuvos gyventojų pareiškė, jog išpažįsta krikščionybę ir yra katalikai, ortodoksai, protestantai ar kitų krikščioniškų religijų išpažinėjai. Jie save priskyrė šviesos vaikų būriui. Ar tikrai visi išpažįstantys Kristų yra šviesos vaikai? Taip, jei išpažįsta ne tik lūpomis, bet ir visu savo gyvenimu.

Šiandienės Lietuvos miestuose ir kaimuose galima pamatyti didelių kontrastų. Neseniai vienoje kaimo parapijoje teikiau Sutvirtinimo sakramentą. Prie bažnyčios šurmuliavo šventiškai nusiteikę žmonės, prie šventoriaus vyskupo laukė jaunimas ir vaikai. Tačiau čia pat, už keliasdešimt metrų, papilkėjusiais nuo alkoholio veidais šnekučiavosi keturi vyrai, kurių mintys tikriausiai sukosi ne apie šventę, bet kur gauti kelis litus pagirioms. Taigi kai vieni mokosi, dirba, kuria ir planuoja, kaip daugiau padaryti gera sau ir kitiems, kiti gautą atlyginimą ar pensiją skuba nešti į pirmą pasitaikiusią aludę ir plūstasi, kad Lietuvoje sunku gyventi.

Kiekvienam iš mūsų Dievas yra davęs pasirinkimo laisvę būti tamsos ar šviesos vaiku, laisvę eiti keliu, kuriame tikėjimas, tiesa ir meilė statomi pačioje aukščiausioje vietoje, arba gyventi neatsakingai, viliantis, jog gailestingasis Dievas mirties valandą neatmes, kaip neatmetė besigailinčio plėšiko. Pastarasis kelias veda į tamsą ir naktį, nors nešiotume ir krikščionio vardą. Mus mylintis Dievas neverčia rinktis šviesos bei gėrio, jis tik beldžiasi į mūsų širdis ir rodo į gyvenimą vedantį kelią. Dievas išrinktajai tautai, o kartu ir mums, paliko Dekalogą ne tam, kad mus apsunkintų, bet kad nuolatos rodytų kelią, kaip tapti šviesos vaikais. Dėl šios priežasties Jėzus Kristus atėjo į žemę, mirė ant kryžiaus, liko Eucharistijoje, dėl to jis įkūrė Bažnyčią, kad ji laiku ir ne laiku belstųsi į žmonių protus ir širdis, vis primindama rinktis šviesą. Mūsų meilė Dievui yra tikra tik tada, kai laisvai pasirenkame šviesos kelią.

Dievo meilė kiekvieną iš mūsų visiškai veltui yra apdovanojusi didelėmis dovanomis: išmintimi, gebėjimu mylėti, dirbti ir kurti. Šventajame Rašte rašoma: Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Šį apdovanojimą Jėzus prilygino šeimininkui, padalinusiam tarnams savo turtą ir įsakiusiam verstis. Tarnai elgėsi skirtingai: vieni dirbo ir praturtėjo, o vienas nieko neveikė: nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. Grįžęs šeimininkas vienus pagyrė ir pakvietė pas save, o tinginį įsakė išmesti į tamsybes. Tuomet iš Jėzaus išgirstame vieną mintį, verčiančią krūptelėti, kokia didelė nelaimė būtų nepanaudoti Dievo duotų dovanų. Jis pasakė, jog išmestojo laukan laukia verksmas ir dantų griežimas. Mums sunku priimti griežtus Evangelijos žodžius. Tikriausiai norėtume girdėti tik apie tai, kad Dievas mus visada myli ir mums atleidžia, bet šios Viešpaties mintys tikrai buvo padiktuotos mylinčios Jėzaus širdies. Tai perspėjimas, kad kasdieniuose pasirinkimuose ir darbuose nedarytume klaidų.

Apibūdinimas šviesos vaikai gražiausiai tinka Švč. Mergelei Marijai, savo gyvenimo credo pasirinkusiai Dievo valios vykdymą ir nuolatos atsigręžusiai į Tą, kuris save pavadino pasaulio šviesa. Nuo Dievo Sūnaus įsikūnijimo iki Golgotos Švenčiausiosios Mergelės Marijos gyvenimas nušviestas dangaus šviesa. Todėl ir matome ją skubančią padėti Elzbietai, prašančią Jėzų padėti Kanos vestuvininkams, stovinčią po Sūnaus kryžiumi ir besimeldžiančią su pirmaisiais Kristaus mokiniais.

Pirmieji krikščionys, patyrę daug pasaulio priešiškumo, laukė greito Kristaus atėjimo, kuris turėjo padaryti galą blogio siautėjimui. Tačiau apaštalas Paulius Jėzaus mokinius ragino budėti, atmetant blogus darbus ir džiaugsmingai skleidžiant gėrį: Broliai, susilaikykite nuo visokio blogio. Žiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visuomet skatinkite daryti gera vieni kitiems ir visiems. Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės!

Pradedant trečiąjį tūkstantmetį Šventasis Tėvas Jonas Paulius II paragino ieškoti Jėzaus veido, nes žmonijos ir paskiro žmogaus problemų neišspręs nei politikai, nei pasaulio galingieji, kurie dažnai viską tik dar labiau supainioja. Visoje žemės planetoje liepsnojantys karo židiniai tik paliudija, kad be Dievo, be Kristaus taika ir normalus tautų sugyvenimas yra iliuzija.

Mes, Lietuvos tikintieji, išsaugoję Kristaus šviesą sunkiausiais okupacijos ir tikėjimo persekiojimo metais, esame kviečiami tą šviesą drąsiai nešti per mūsų šiandienio gyvenimo sutemas. Juk mes esame ne tamsos, bet šviesos vaikai.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą