ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Ganytojo žodis
2002 m. lapkritis (Kristus Karalius)

Kristus Karalius

Liturginius metus užbaigiame Kristaus Karaliaus švente, skelbiančia, kad Kristus yra vienintelis visatos Valdovas ir kad visa kūrinija, išvaduota iš piktojo vergijos, privalo didžiadvasiškai jam tarnauti. Todėl apaštalas Paulius rašo: Kristus turi viešpatauti. Kai jam viskas bus pajungta, tuomet ir pats Sūnus nusilenks tam, kuris buvo viską jam pajungęs, kad Dievas būtų visame kame (1 Kor 15). Išganytojas atėjo į žemę įkurti tiesos ir teisingumo, meilės ir taikos karalystę, tačiau jos atbaigimas įvyks laikų pabaigoje, kai Kristus perduos karalystę Dievui Tėvui. Mes esame pašaukti būti ne pasyvūs stebėtojai, kas vyksta pasaulyje ir aplinkui mus, bet aktyvūs Dievo karalystės kūrėjai, Jėzaus bendradarbiai. Už tai Kristus žada amžinąjį gyvenimą jo karalystėje.

Evangelijoje pagal Matą randame aprašymą, kas įvyks laikų pabaigoje, kaip atėjęs Žmogaus Sūnus surinks visų tautų žmones (plg. Mt 25) ir vieniems pasakys: Ateikite, mano tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę, o kitiems tars: Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžiną ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams. Jeigu tikime Jėzų Kristų, tuomet labai rimtai turime priimti ir jo žodžius, neatsižvelgiant ar šią valandą jie mus pradžiugintų ar keltų nerimą. Viešpaties žodžiai mus džiugina, jei nuolatos bandome likti ištikimi Kristui arba suklydę neužmirštame atgailos, tačiau jie gali kelti nerimą suvokus, kad tik nešiojame Kristaus vardą, bet nesame jo karalystės kūrėjai čia ir dabar. Gal tik bailiai dairomės, kas vyksta aplinkui, gal laukiame, kad kiti viską padarytų, o mes tik pasinaudosime kitų darbo vaisiais. Kristaus Karaliaus šventė skatina kiekvieną atsakyti į klausimą, su kuo einame per gyvenimą ir ką kuriame savo širdyje ir aplinkoje? Amžinybėje nieko nereikš dabartinis žmogaus priklausymas ar nepriklausymas kokiai nors partijai ar visuomenės elitui, tačiau viską lems, kiek dėmesio parodėme už mus mirusiam ir prisikėlusiam Kristui, ar buvome su juo, kai aplinkui siautėjo blogis, kėsindamasis sugriauti tai, kas šimtmečiais buvo statoma tautoje ir žmonių širdyse.

Dievo karalystės kūrimas reikalauja iš mūsų ne didelių darbų ar heroizmo, bet kasdienės ištikimybės mažuose dalykuose, kad niekada nesiliautume darę gera. Į Dievo karalystę būsime pakviesti už tai, jog sutiktame žmoguje įžvelgėme Dievą ir jam pasitarnavome. Juk Kristus aiškiai priminė, kaip užsitarnaujamas pakvietimas į amžinąjį džiaugsmą: Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir jūs mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas - mane aprengėte, ligonis - mane aplankėte, kalinys - atėjote pas mane.

Kas yra tie išalkę, ištroškę, nuogi ir sergantys žmonės? Dažniausiai Kristaus žodžius apie išalkusius ir vargšus suprantame labai tiesmukiškai ir, sušelpę pirmą pasitaikiusį vargšą, manome jau įsigiję bilietą į Kristaus karalystę. Atkreipkime dėmesį į dvasinį ir moralinį žmonių vargą, kuris beldžiasi į mūsų duris. Niekada Lietuvoje nebuvo taip niekinamas žmogus, kaip tai daroma šiandien. Mūsų jaunimas yra traukiamas į moralinį dugną ir jam norima įteigti, kad tame dugne, kuriame viešpatauja smurtas, seksualinis palaidumas, narkotikai ir alkoholis, yra tikras gyvenimas. Šitą mintį kuria komercinės televizijos, kurių laidose atvirai tyčiojamasi iš moralinių vertybių ir siekiama jas sugriauti. O tie, kurie bando vertybes ginti, kuriems rūpi tautos ateitis, apšaukiami draudikais ir davatkomis. Neseniai žiūrėjau televizijos laidą, kurioje buvo bandoma apginti moraliai nepateisinamą pramogų organizatorių elgesį. Protingi žmonės rėmėsi apgailėtinais argumentais, kaip antai: "mūsų kaimynai taip daro" arba "mes dar ne visiškai išsilaisvinę". Nuo ko mes norime išsilaisvinti ir kas mums yra pavyzdys? Žmonės, dėl pinigų ir malonumų pasirengę sutrypti viską, kas žmogaus gyvenime yra vertingiausio? Bet juk toks "išsilaisvinimas" veda į pačią baisiausią vergystę, kai pats žmogus nusikala grandines.

Evangelijoje randame Kristaus vaizdingą pasakojimą, kad geras žmogus prašančiam žuvies nepaduos gyvatės (plg. Mt 7, 10). Bet juk šiandien taip daroma. Užuot jaunimą mokius branginti Kūrėjo duotas kūrybines galias, einama paprasčiausiu keliu - norima AIDS ir visas kitas su seksualumu iškylančias problemas išspręsti ne ugdant brandžią asmenybę, bet paprasčiausiai apsiribojant lytiniu švietimu, kaip apsisaugoti nuo galimų amoralaus elgesio pasekmių. Tokį jaunimo luošinimą norima įteisinti net Reprodukcinės sveikatos įstatymu.

Švęsdami Kristaus Karaliaus šventę, dėkokime Dievui už visus žmones, kurie šiandien drąsiai gina žmogų ir jo teisę būti tikru žmogumi ir Dievo vaiku. Jie yra tikrieji normalios visuomenės ir kartu Kristaus karalystės kūrėjai, nes nelieka abejingi blogio akivaizdoje. Dėkokime už jaunimą, kuris nepasiduoda blogio pranašų įkalbinėjimams ir savo širdyse gina tikrąsias vertybes. Šiandien kiekvienam, save laikančiam Kristaus draugu ir sekėju, iškilusi užduotis visomis jėgomis ginti žmogaus vertę: ginti jaunimą nuo suvedžiotojų, atkurti moters kilnumą, kad ji būtų laikoma ne preke, bet gražiausiu Dievo kūriniu, ypač ginti žmogaus gyvybę tada, kai jis pats nepajėgia apsiginti.

Greitai turėsime progą parodyti savo nusistatymą ir pilietinę atsakomybę per rinkimus į aukščiausius valstybės postus ir savivaldybių tarybas. Būkime atsakingi už savo sprendimus, nes padarytos klaidos stabdys mūsų žingsnius į ateitį ir neprisidės prie Kristaus karalystės kūrimo mūsų tėvynėje.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą