ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Gerai naudoti laiką
(B, Karmelitų bažnyčios jubiliejus)

Kauno karmelitų bažnyčia švenčia 310 metų sukaktį. Istorijos vingiuose jai teko daug ką pamatyti ir patirti. Karmelitų bažnyčios skliautai girdėjo ne tik Dievą šlovinančias giesmes ir vienuolių karmelitų maldas, bet ir rusiškus keiksmus, kai caro valdžia bažnyčią pavertė sandėliu. Bažnyčia, gavusi Šv. Kryžiaus titulą, dalijosi su Viešpačiu ne tik jo išaukštinimu, bet ir kryžiaus likimu. Švedų ir rusų kariuomenių plėšiama, deginama ir išniekinta, ji prisikeldavo ir vėl kviesdavo tikinčiuosius kelti savo žvilgsnius į dangų. Šią misiją ji garbingai atliko per ilgą sovietų okupaciją, atlieka ją ir šiandien.

Šio sekmadienio, jubiliejaus šventimo dieną, Mišių skaitinyje yra tokie apaštalo Pauliaus žodžiai: “Rūpestingai žiūrėkite, kaip jūs elgiatės: kad nebūtumėte tarytum neišmanėliai, bet kaip išmintingi, gerai naudojantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite tad neprotingi, bet stenkitės suprasti, kokia yra Dievo valia” (Ef 5, 15). Pasak apaštalo, protingai elgiasi tas, kuris gerai naudoja savo laiką, nuolatos bandydamas atsiliepti į tai, ko iš jo nori Dievas. Laikas yra labai brangi Dievo dovana: laike galime tapti šventais, savo darbu ir kūryba praturtinti save ir visuomenę, tačiau taip pat galime padaryti daug blogio, apkartinti žmonių gyvenimą. Šiandien rytą aplankiau “Inkaro” gamyklos badaujančius darbininkus, kurie nesąžiningų žmonių buvo nuskriausti ir įvaryti į kampą. Jų sprendimas kovoti už savo teises yra neabejotinai teisus, bet pasirinktas kovos būdas – badavimas dar labiau pablogina jų būklę, kelia pavojų brangiausiai Dievo dovanai – gyvybei.

Dievas nori, kad mes būtume jo kūrybos tęsėjai ir paliktume pasaulį geresnį ir graženį nei tas, kurį radome ateidami į šią žemę. Šią misiją gali atlikti tik sąžiningas ir laiką branginantis žmogus. Prieš dešimtį metų mes iš Dievo rankų gavome laisvės dovaną ir šiandien galime važiuoti į bet kurią pasaulio šalį, galime nesislapstydami praktikuoti tikėjimą, vaikus ne tik namie, bet ir mokyklose mokyti tikėjimo dalykų ir t. t. Tačiau ši Dievo dovana yra labai trapi, ji gali būti pražudyta, jei nesilaikysime Dievo įsakymų, rimtai nedirbsime ar, dar blogiau, imsime savanaudiškai mąstyti tik apie save užmiršdami, kad reikia rūpintis ir kitais. Kasdien laisvę iš žmonių atima pikčiausias mūsų priešas alkoholis. Šventasis Raštas įspėja: “Nepasigerkite vynu, kuriame slypi pasileidimas” (Ef 5, 17). Dar labiau laisvę atima narkotikai. Prieš šiuos mokslo metus ypač garsiai pasigirdo alermuojančių balsų, kad narkotikai itin sparčiai plinta mokyklose. Jauni žmonės net neįtaria, į kokią nelaimę jie žengia pradėdami vartoti narkotikus. Vieni savanaudžiai žmonės, siekdami bjauraus pelno, savo darbininkams nemoka atlyginimų, kiti net veltui dalija moksleiviams narkotikus, kad šie vėliau tapę narkotikų vergais plėšikautų ar net žudytų siekdami patenkinti nenumaldomą narkotikų poreikį.

Švenčiant bažnyčios jubiliejų, norėčiau visus paakinti ieškoti Dievo valios. Apaštalas Paulius ragina: “Stenkitės suprasti, kokia yra Dievo valia”. Bažnyčios svarbiausia misija – padėti žmonėms susiorientuoti, kokia yra Dievo valia, nes ją pažinti nėra taip paprasta. Štai konkretus gyvenimas. Artėja Seimo rinkimai, ir mes vėl būsime migdomi gražiausiais pažadais žmonių, kurie visiškai neaišku, kaip tarnaus žmonėms ir Tėvynei. Mums, tikintiesiems, didelį nerimą kelia tai, kad kai kurie iš šitų žmonių yra priešiškai nusiteikę Bažnyčios ir tikėjimo atžvilgiu. Tai matėme, kai Seime buvo pateiktos tvirtinti trys sutartys tarp Vatikano ir Lietuvos Vyriausybės. Šiomis sutartimis buvo siekiama ne Bažnyčiai privilegijų, tik jos normalaus darbo demokratinėje Lietuvos visuomenėje garantavimo. Vieni deputatai balsavo prieš sutartį, kiti susilaikė, o dar kiti neatvyko balsuoti, kad nereikėtų prieš rinkimus parodyti tikinčiajai Lietuvos visuomenei savo nedraugiško nusistatymo. Manau, katalikiškoji visuomenė privalo žinoti tiesą, kad rinkimų metu galėtų pasirinkti teisingą sprendimą.

Apaštalas Paulius sako: “dienos yra piktos”, todėl nuolat reikia ieškoti Dievo valios pažinimo. Anuomet dienos buvo piktos Karmelitų bažnyčiai, šiandien jos gali būti labai piktos mums visiems – gyvajai Dievo Bažnyčiai. Nūnai netrūksta žmonių, kurie norėtų mus atitraukti ne tik nuo Europos, bet ir nuo Dievo. Jie su nostalgija prisimena laikus, kai galėjo nebaudžiami vogti iš kolūkių ir gamyklų. Tokie šiandien dar labiau vagia ir susikrauna milijonus, palikdami varge apgautus paprastus žmones, kaip tai atsitiko su kauniečiais, “Inkaro” darbininkais.

Praėjusią savaitę turėjau galimybę pavažinėti Rusijos keliais ir pabendrauti su paprastais žmonėmis, gyvenančiais kur kas vargingiau už mus. Lietuviams reikėtų savo akimis pamatyti sugriuvusias kolūkių fermas, nors nei Sąjūdis, nei Landsbergis jų negriovė, pakalbėti su žmonėmis, dirbančiais už labai vargingą atlyginimą. Mačiau tik vieną vaizdą, kuris teikia vilties, kad ir tenai laikas kai ką keičia į gerą. Vienas iš pačių griežčiausių Permės lagerių, kuriame kalėjo ir lietuviai, jau paverstas muziejumi, kurio lankytojai sulaikę kvapą klausosi gidų pasakojimų, kaip totalitarinė sistema persekiojo ir kankino žmones vien už tai, kad jie kovojo už tiesą, teisingumą ir laisvę. Visa tai pamačius, norisi šlovinti Viešpatį ir jam dėkoti už viską: už laisvės dovaną, už pasikeitusius laikus ir šviesesnės ateities viltį, kurią turime branginti ir neleisti, kad kas nors ją užgesintų.

Kai ši bažnyčia buvo paversta kariniu sandėliu, kai grandinėmis surakintus lietuvius caro žandarai lydėjo į Sibiro katorgą ir buvo draudžiama skaityti lietuvišką maldaknygę, iškilo pavojus prarasti viltį. Ją lengviausiai išlaikė tie, kuriems Jėzus Kristus buvo Gyvenimo Duona. Labai norėčiau paraginti, tegu Viešpats būna ir mums kasdieninė Gyvenimo Duona, kurią valgytume ne tik švęsdami Eucharistiją, bet kuri maitintų mūsų dvasią visuomet, kai pasaulis bandys pavergti mūsų sąmonę ir nukreipti mūsų žingsnius į klaidų kelius.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą