ARCHYVAS
Arkivyskupo dekretai ir raštai | Arkivyskupo tekstai | Tarnybų dokumentai | Pastoracinė medžiaga | Informacinė medžiaga | „Kauno arkivyskupijos naujienos“

Arkivyskupo tekstai

Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus interviu savaitraščiui EKSTRA
(1999 12 15)

1.Šventasis Tėvas paskelbė, kad didįjį Jėzaus Kristaus gimimo Jubiliejų švęsime visus 2000-sius metus. Todėl ir šie metai vadinsis Šventaisiais, ypatingos Viešpaties malonės metais. Didžiausios iškilmės vyks Romoje, taip pat ir Šventojoje Žemėje, tačiau daug jų bus ir Lietuvoje: Kalėdų dieną Jubiliejinių durų atidarymas visose vyskupijų katedrose – Šventųjų metų pradžia; Lietuvoje esančių krikščioniškų bažnyčių Ekumeninis susitikimas sausio pabaigoje; kovo pradžioje – per šv. Kazimiero, mūsų krašto Globėjo šventę – Lietuvių jubiliejinė diena Romoje; Kaune birželio pradžioje vyksiantis antrasis Eucharistinis kongresas bus svarbiausias Jubiliejinių metų minėjimo Lietuvoje įvykis; liepos mėnesį Vilniuje vyks Jaunimo dienos ir giesmių šventė “Kristui gieda Lietuva”, o Marijampolėje – Marijologinis kongresas, bei daug kitų renginių.

Šie Metai yra skiriami tam, kad įsigilintume į didžiąją Jėzaus Kristaus paslaptį: Dievas matomu būdu atėjo pas mus, kad sugražintų mums tai, ką žmonės savo nusikaltimais buvo praradę. Bažnyčia trokšta, kad Jubiliejinių metų proga kiekvienas žmogus priartėtų prie Kristaus. Manau, kad dabar tai ypač aktualu Lietuvos žmonėms, nes daugelis jų yra pasimetę tarp visokių horoskopų, būrėjų, sektų ir naujosios pagonybės.

2. Krikščionybės pradžioje tikintieji šventė tik Kristaus Prisikėlimo šventę, o Viešpaties gimimo diena buvo pradėta minėti žymiai vėliau. Kiekvienoje tautoje Kalėdų šventės turinys būdavo apipinamas liaudies tradicijomis,- tokiu būdu Lietuvoje atsirado labai gražūs Kalėdų išvakarių – Kūčių papročiai.

Vaikystės Kalėdos Dzūkijos kaime dabar atrodo kaip pačios gražiausios. Nors pokario metai buvo sunkūs, bet Kalėdų laikotarpiu būdavę labai daug džiaugsmo, o mes, vaikai, vos sulaukdavome Kūčių vakarienės. Labai ankstų rytą bėgdavome į bažnyčią, kurioje skambėjo labai nuotaikingos kalėdinės giesmės. Atrodo, tokių gražių niekada daugiau ir neteko girdėti… Dabar gi, mažiau veikia Kalėdų šventės išorė ir lengviau pasiseka pajusti jų esmę: Dievas yra labai arti mūsų ir labai mus myli.

3. Miesto parapijoje sukurti bendruomenę žymiai sunkiau nei kaime, tačiau viskas priklauso nuo parapijos vadovo ir visų tikinčiųjų. Kaime žmonės ir taip gyvena gana bendruomeniškai, tačiau miesto tikintiesiems reikėtų stengtis susiburti į bendruomenes ir pajusti jos palaikymą, palaimą bei džiaugsmą. Tik reikia pradėti vieni kitais rūpintis, ypač tais, kurie yra silpni ir daug ko stokoja. Todėl Kalėdų proga norėčiau visiems palinkėti surasti gimusį Kristų, parodant dėmesį stokojantiems žmonėms.

4. Šv. Kalėdas galima švęsti krikščioniškai ir pusiau pagoniškai. Jeigu Jėzų Kristų išpažįstame kaip pasaulio Gelbėtoją, tada mūsų Kalėdos bus pilnos tiek rimties, tiek ir skaidraus vidinio džiaugsmo, jeigu tik prieš šventes tinkamai joms pasiruošime. Jei žmogus Dievo nepripažįsta, jis iš visų švenčių laukia tik išorinių emocijų. Labai gaila, bet dabartiniam žmogui beveik visos šventės supanašėja ir per visas šventes džiaugsmui reikia išgėrimo ir karnavališkų elementų. Kadangi minime Jėzaus Kristaus gimimo 2000 m. jubiliejų, linkėčiau Lietuvos žmonėms šių Kalėdų švenčių nesubanalinti, o pasistengti įsigilinti ir pajusti jų tikrąją esmę.

5. Iš tikrųjų, sovietiniais metais Bažnyčia vienintelė geriausiai atsilaikė prieš okupantų užmačias, tačiau religinės ir tautinės priespaudos akivaizdoje visi išgyveno silpnumo valandų ir tik Dievo malonė padėjo žmonėms ištverti. Šiandien laisvė yra naujas išbandymas tiek Bažnyčiai, tiek ir visai Lietuvos visuomenei. Visi mokomės būti laisvi, o Bažnyčios pareiga nepaliaujamai skelbti, kad išlaisvina tik tiesa ir Dievas, o kiekviena nuodėmė žmogų pavergia. Katalikų bažnyčia laisvės sąlygose daug kur pasikeitė. Man labai malonu pastebėti, kad į Bažnyčios darbą įsijungė daug pasauliečiai, kurie labai gražiai moka paliudyti savo tikėjimą.

6. Žmonės, pažįstantys Bažnyčia tik iš tolo, kažkodėl pastebi tik jos griežtumą. Iš tikrųjų, Bažnyčia yra džiaugsmo nešėja. Seniau, kai žmonės mažiau bijojo pasninko ir mokėjo daugiau susivaldyti, turėjo daugiau džiaugsmo, o dabar žmonės labiau ieško hedonizmo, ir todėl dažniau yra nusivylę ir neturi tikrojo džiaugsmo. Bažnyčios misija – nešti žmonėms gyvenimo pilnatvę, kuri pasiekiama tik vienybėje su Kristumi. Bažnyčia nori tik vieno – parodyti šiuolaikiniam žmogui, kad be Kristaus nėra tikrojo gyvenimo ir tikrojo džiaugsmo, todėl ji nuolatos kviečia savo vaikus meile ir gerumu liudyti Kristų. O kai šitai padaryti nepasiseka, jie kviečiami į atgailą, kad apsivalę vėl iš naujo pradėtų Jėzaus Kristaus vertą gyvenimą.

7. Kristaus gimimo šventę geriausiai supranta ne gyvenimu persisotinę, bet vargingiausieji žmonės. Juk pirmieji Kristaus draugai buvo ne turčiai, bet paprasti neturtingi piemenys. Visiems, kurie šiandien tėvynėje ar toli nuo jos pergyvena dėl esamų sunkumų, norėčiau palinkėti ištvermės ir stiprybės, bei labiau ieškoti dvasinių vertybių. Jėzus Kristus taip pat labai daug kentėjo ir dėl to yra mums toks artimas. Jis kviečia mus ir džiaugsme ir varge, visada būti su Juo ir neužmiršti, kad žmogui yra skirti ne tik šios žemės vargai, bet ir amžinojo gyvenimo palaima. Valdžios vyrams ir moterims Kalėdų švenčių proga linkėčiau kiekviename vargstančiame žmoguje matyti Kristų, kuris pasakė: “Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, tą padarėte man”. Jėzus Kristus kviečia visus žmones, ir ypač valdžioje esančius, tarnauti darant vieni kitiems gera.

Kauno arkivyskupas metropolitas

<< atgal į sąrašą